BNS užsakymu RAIT alikta apklausa atskleidė, jog 45 proc. apklaustųjų Seimo darbą vertina blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė.
Tik metai, o skandalų kaip iš gausybės rago
Per metus laiko prakalbta apie 5 Seimo narių apkaltas. Pradedant socialdemokratu Mindaugu Basčiu dėl jo įtartinų ryšių su Rusija, toliau einant prie Kęstučio Pūko, kuris kaltinamas seksualiniu priekabiavimu, Artūro Skardžiaus, kuris kaltinamas interesų konfliktu dėl šeimos verslo energetikoje, konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, kurio koncertine veikla nepatenkinti „valstiečiai“ ir užbaigiant paskutiniu skandalu Seimo nariu Linu Balsiu, kuris, įtariama, vairavo neblaivus.
Be visa to, pačioje kadencijos pradžioje kilo skandalas dėl galimų Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio santykių. „Valstietė“ Greta Kildišienė paliko Seimo narės kėdę.
O taip pat Lietuvą sudrebino ir keli politinės korupcijos skandalai – teisėsauga įtarimus pateikė Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Anksčiau įtarimai pateikti partijai „Tvarka ir teisingumas“. Įtarimų sulaukęs parlamentaras Gintaras Steponavičius pasitraukė iš liberalų gretų.
Metų netikėtumas – skilusi Lietuvos socialdemokratų partija.
R. Urbonaitė: žmonės padarė išvadą – viskas kaip visada
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos lektorė, politologė Rima Urbonaitė tv3.lt komentuoja, kad visų pirma tokius apklausos rezultatus lėmė tai, kad prieš rinkimus buvo žarstomi pažadai, jog jie bus kitokie – daugiau skaidrumo ir profesionalumo. Tad žmonių lūkesčiai buvo itin aukšti.
„Kuo didesni lūkesčiai tuo ir nusivylimas didesnis ateina. Dabartiniai politikai mažai per šiuos metus ką padarė, kad vis dėlto žmonių požiūris į politikus pakistų. Tai ir tie patys skandalai. Nebuvo tokių sprendimų, kurie būtų parodę ne tik norą kažką keisti, bet ir potencialą tai padaryti gerai, nes kol kas jokių rimtų priimtų žingsnių neturime. Nebent „Lietuvos geležinkelių“ reforma. Bet, matyt, žmonėms neužteks tik nepanaikinti šilumos lengvatos ir bandyti šiek tiek pakelti pensijas bei minimalią mėnesio algą“, – komentuoja politologė.
Pasak jos, ir ankstesnius Seimus lydėjo skandalai. Kaip pavyzdį ji nurodo Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. Tuo metu buvo inicijuota apkalta Linui Karaliui dėl jo atostogų užsienyje, taip pat matytas partijos skilimas.
Tačiau šiais metais iniciatyvų daryti apkaltas daug daugiau, turint omeny, kad praėjo tik metai. R. Urbonaitė pastebi, kad dėl amžinų svarstymų Seimo nariai negali daryti kitų darbų.
„Tai iš esmės ir laiko gaišimas, bet tu negali netirti tokio žmogaus, kaip Skardžius, reikalų. Tai tų skandalų jų yra, tai lemia ir politikų didžiulis nepatyrimas. Bet kai kurie politikai, kurie patyrę, galvoja, kad jų niekas netirs, tokiai kaip Skardžiai ir Basčiai, natūralu, didina nepakantumą. Tai yra procesai, kurie Seimo įvaizdžio negerina“, – mano R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, savo pačių rankomis žemyn nudardėjo tiek socialdemokratai, tiek liberalai. Kadangi daugiau dėmesio kreipiama į partijų vidinėms kovoms, o ne viešosioms reformoms, situacija destabilizuojama.
O štai čia ir kyla grėsmė, kad išlįs kokie nors nauji „gelbėtojai“.
„Partinių sistemų problemos yra gilėjančios ir, bijau, kad tai nebūtų geras pagrindas tam tikriems gelbėtojams atsirasti. Kas jie bus dar klausimas. Bet Seimas nieko praktiškai nepadarė, kad žmonės pajustų kažkokį rimtesnį pasikeitimą ar lūžį. Žmonės labiau pasidarė išvadą: viskas kaip visada“, – konstatuoja politologė.
A. Krupavičius: artėjant rinkimų maratonui didės partijų savisaugos instinktas
Naujienų portalui tv3.lt Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius taipogi pabrėžia, kad Seimą drebinantys skandalai siejasi ne su Seimo darbo kokybe ar trūkumais, tačiau dėl tam tikrų Seimo narių praeities ar dabarties veiksmų.
„Net tas pats sprendimas dėl alkoholio griežtesnio reguliavimo. Didžiąją dalį veiksmų visuomenė palaikė, kaip rodė apklausos. Problema kita, politikai turėdami apklausų duomenis prieš save, nesugebėjo pagrįsti savo sprendimų žiniasklaidos ir visuomenės akyse“, – priduria politologas.
Jo teigimu, žvelgiant trumpuoju laikotarpiu apkaltos procesų – tikrai daug. Ir šiuo metu vyksta apkaltų infliacijos reiškinys Lietuvos politikoje.
„Faktas, kad karštų galvų, kur reikia nereikia ir bando inicijuoti apkaltą, jų pakankamai daug“, – sako jis.
Tačiau didžiausia Lietuvos politinio gyvenimo sensacija – Lietuvos socialdemokratų partijos „atsinaujinimas“ virto partijos skilimu.
„Paskutiniai ženklai rodo, kai dalis partijos narių apskritai palieka socialdemokratų partiją. Tai tos skiltys, kurios susiformavo socialdemokratų viduje yra tikrai gilios. Politinės kairės organizacijoms tai labai blogas ženklas. Reiškia, kad socialdemokratų partija liks vienaženkliu populiarumo reitingu organizacija ir vietoj to, kad pataisytų savo įtaką ir padidintų rinkėjų pasitikėjimą, dabar partija, matyt, rinkėjų pasitikėjimą toliau sėkmingai praras“, – nurodo A. Krupavičius.
Politologo nemanoma, kad tai, jog daugybė skandalų kilo pirmaisiais metais reikštų, jo kiti bus ramesni. Tačiau tikėtina, kad politikai gali bandyti vengti didesnių skandalų dėl to, kad artėja rinkimų maratonas.
„Sakyčiau, kad beveik visi apsivalymai Lietuvos politikoje gali kabutėmis būti įvardinti. Jų būta daug, bandymų apsivalyti daug, bet esame kur esame. Lietuvos politika skandalinga. Rezultatai dažnai netenkina nemažos visuomenės dalies ir reikia būti optimistu, kad tikėtumeisi didesnės ramybės laikotarpio.
Kita vertus, skandalų gal ir mažės šiek tiek, nes savisaugos instinktas politinėse partijose turėtų didėti, nes artėja rinkimų maratonas. 2019 m. pirmoje pusėje bus ir savivaldybių tarybų, ir mero rinkimai, ir prezidento, ir europarlamento. Partijos bus atsargesnės ir tikrai galvos ką sako ir kaip sako. Tačiau įtaką darys ir partijų tarpusavio konkurencija. Kartais siekiama surasti krislą kitos partijos akyje“, – komentuoja A. Krupavičius.
Pats Seimo pirmininkas trečiadienį žurnalistams po apklausos rezultatų paskelbimo kalbėjo, kad kiekvienas Seimo narys turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, tačiau žmonės dažniausiai vertina Seimą kaip visumą.
