Po Drąsiaus Kedžio žūties praėjus metams niekas nepasikeitė – visą šalį sukrėtusioje pedofilijos istorijoje pagrindinių atsakymų vis dar nėra, o klausimų tik daugėja.
Negyvas D. Kedys po maždaug pusmetį trukusių paieškų Šlienavos kaime, Kauno marių pakrantės krūmuose, akcijos „Darom“ dalyvių buvo rastas pernai balandžio 17-ąją.
Užtrukus paminklo gamybai, kovos su pedofilija simboliu tapusio vyro artimieji jo atminimą šiemet paminėjo dviem savaitėmis vėliau. Pagerbti paslaptingomis aplinkybėmis mirusio D. Kedžio į Jonučių kapines buvo susirinkę keli šimtai žmonių. „Šiandien yra vienintelis dalykas, kuris mums drauge su Drąsiumi priklauso, – tai gelbėti vaiką, gelbėti savo valstybę ir kurti valstybę, kur gyventume kaip žmonės tarp žmonių“, – pašventinus skulptoriaus Algimanto Vytėno iš bronzos ir juodo akmens sukurtą beveik dviejų metrų aukščio paminklą, sakė kunigas altaristas Jonas Varkala.
Klaidingos išvados
Nedaug trūko, kad D. Kedys amžinojo poilsio būtų atgulęs ne gėlėmis ir žvakėmis nuklotame kape, o atokiame neatpažintų asmenų laidojimo plotelyje. Žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, jog D. Kedys, kaip įtariama, nušovęs teisėją Joną Furmanavičių ir savo buvusios sugyventinės seserį Violetą Naruševičienę, slapstosi Ispanijoje, o jo ieško tenykštė policija. Vienas didžiausių Ispanijos dienraščių „El Pais“ tuomet skelbė, jog D. Kedys buvo pastebėtas Viduržemio jūros pakrantėje, Valensijos ir Mursijos regionuose.
Surasti D. Kedžiui buvo išduotas Europos arešto orderis, o mūsų teisėsaugininkų akys, nežinia, ar sąmoningai, ar ne, vis krypo į užsienį, tad apie surastą vyriškio kūną D. Kedžio artimiesiems tąkart net nebuvo pranešta. Tik atsitiktinai išvydusios internete pranešimą apie rastą lavoną D. Kedžio tetos apsilankė morge ir atpažino savo mirusį sūnėną.
Generalinei prokuratūrai tuomet vadovavęs Raimondas Petrauskas netruko viešai pareikšti, kad ant šalia D. Kedžio rasto ginklo „Baikal IŽ 79-8“ su dėtuve ir 9 šoviniais, iš kurio buvę nušauti Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, yra aptikti jo paties DNR pėdsakai. Bet netrukus paaiškėjo, jog tai netiesa – prokuratūra paneigė šią informaciją ir patikino, jog ant ginklo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami DNR nustatyti.
Ne mažesnė sumaištis kilo pradėjus ikiteisminį tyrimą D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimą perėmė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Pasitelkę į pagalbą 5 specialistus iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos, balandžio 22 dieną prokurorai paskelbė, jog preliminari D. Kedžio mirties priežastis – paspringimas skrandžio turiniu, o mirusiojo kraujyje ir šlapime rasta apie 3,6 promilės alkoholio. Vėliau ekspertai šią išvadą ne kartą patvirtino ir pridūrė, jog akivaizdūs sužalojimai ant mirusiojo kūno atsirado po mirties.
Tyrimą kuruojantys prokurorai nuo pat pradžių laikėsi versijos, jog D. Kedžio žūtis – nelaimingas atsitikimas, bet su tuo nesutiko ne tik D. Kedžio artimieji. Tokia teisėsaugos versija nepatikėjo ir iki šiol netiki didžioji dalis visuomenės.
„Galiu pasakyti, kad nėra jokių abejonių, kad jis yra nužudytas. Neaiškūs liko tik būdai“, – tąkart sakė D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė. Artimieji nenuleido rankų ir dėjo visas pastangas išsiaiškinti tikrosioms D. Kedžio žūties aplinkybėms. Jų pasamdytas nepriklausomas ekspertas nustatė, jog vyras mirė ne uždusęs, bet paskendęs, o sužalojimai ant jo kūno atsirado dar iki mirties.
Ekspertai mano – panašiai
Norėdami paneigti sklandančias spėliones apie galimą nužudymą, prokurorai šių metų sausio pabaigoje nutarė kreiptis pagalbos į Švedijos teisingumo ministerijos Baudžiamųjų bylų ir tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrių ir išsiuntė dokumentus su prašymu padėti nustatyti D. Kedžio žūties priežastį. Švedijos ekspertams buvo pateikta tiek prokurorų, tiek nukentėjusiomis šioje byloje pripažintų D. Kedžio sesers N. Venckienės ir motinos Laimutės Kedienės surinkta medžiaga.
Švedijos ekspertų atsakymas gautas prieš savaitę – iškart po D. Kedžio mirties metinių paminėjimo. Jie nepaneigė Lietuvos teismo medicinos specialistų duotos išvados, kad D. Kedys mirė skrandžio turiniui patekus į kvėpavimo takus. Tai įvykę todėl, kad jis buvo sunkiai apsinuodijęs alkoholiu ir medikamentais. Nepriklausomo eksperto versiją, jog D. Kedys nuskendo, Švedijos ekspertai atmetė – anot jų, skendimo požymių pernelyg mažai, kad būtų galima tvirtinti, jog žmogus nuskendo. Bet užsienio ekspertai sutiko su to paties eksperto išvada, jog sužalojimai, skirtingai negu tikino Lietuvos specialistai, ant D. Kedžio kūno atsirado ne po mirties, o iki jos.
Švedijos ekspertų nuomone, šiuos sužalojimus D. Kedys galėjo pasidaryti pats, o požymių, kad jis būtų nuo kažko gynęsis, nėra. Ikiteisminį tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo kuruojantis prokuroras Aidas Mažeika patikino, jog tokie sužalojimai gali būti būdingi ir griuvimui.
Su tokia Švedijos specialistų išvada nelinkę sutikti D. Kedžio artimieji. L. Kedienė prasitarė svarstanti kūno ekshumacijos galimybę. „Kito kelio išsiaiškinti tiesą, manau, nebėra“, – sakė ji.
Ir po užsienio specialistų išvados ikiteisminio tyrimo dar neketinama baigti – nukentėjusiaisiais pripažinti D. Kedžio artimieji dar gali pateikti prašymus atlikti šioje byloje kitus veiksmus – kad ir ekshumaciją. Pastarąją, anot prokuroro A. Mažeikos, bus galima įgyvendinti tik įrodžius jos reikalingumą. „L. Kedienė, iš A. Mažeikos pasiėmus Švedijos ekspertų išvadas originalo kalba, bandys nuspręsti, kaip elgtis toliau. Reikia jas gerai išstudijuoti ir viską nuspręsti“, – sakė D. Skučienė.
Bunkerio paslaptis
Vis dar neatsakytas ir vienas pagrindinių klausimų – kur beveik 7 mėnesius nuo dingimo iki žūties slapstėsi dviejų žmonių nužudymu įtariamas D. Kedys? Tiesa, prokurotas A. Mažeika patikino, jog „situacija aiškėja“, tačiau detalių nebuvo linkęs atskleisti. Prokurorai nekomentuoja, ar D. Kedžio slėpimu yra įtariami jo artimieji. Pastarieji savo ruožtu patys bando aiškintis, kur paskutinius gyvenimo mėnesius praleido D. Kedys.
Pernai vasarą giminės paskelbė suradę galimą vietą, kur D. Kedys buvęs laikomas ir greičiausiai kankinamas, o vėliau iš ten buvęs nuvežtas prie marių ir nužudytas. Tą apleistą buvusią karinę bazę buvo nurodžiusi ekstrasensė iš sostinės. Pagal jos matytas vizijas nurodytoje apleistoje bazėje D. Kedžio artimieji rado butelio šukę, aplipusią sudžiūvusiu krauju. Įtarę, kad tai gali būti D. Kedžio kraujas, jie pagalbos kreipėsi į pažįstamą ekspertę, bet ši tegalėjo atsakyti, jog kraujas tikrai žmogaus.
Dalis kraujo nuo šios šukės buvo perduota Generalinei prokuratūrai. „Atlikus DNR tyrimus, D. Kedžio DNR įvykio vietoj išimtų daiktų nerasta. Tyrimas yra padarytas, yra pats patikimiausias ir jisai nedavė jokių rezultatų“, – tąkart teigė prokuroras A. Mažeika.
„Neketiname nuleisti rankų ir dėl šio klausimo. Šukė su krauju yra pas mus, be to, nepriklausomi ekspertai iš Anglijos pasisiūlė atlikti detalų rasto kraujo mėginio tyrimą, tad manome, kad tai dar ne pabaiga“, – „Akistatai“ sakė A. Skučienė.
Teisėjos neatleido
Atsakymų į juos kankinančius klausimus ieškantiems D. Kedžio artimiesiems patiems tenka varstyti teismų duris ir gintis nuo įvairių kaltinimų. Per D. Kedžio žūties metines knygą apie brolio gyvenimą ir jo kovą dėl mažosios dukrelės pristačiusi Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė tik prezidentės Dalios Grybauskaitės dėka išsaugojo pareigas.
Už neetiškus pasisakymus Teisėjų garbės teismas buvo užsimojęs N. Venckienę atleisti, bet prieš keletą dienų D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo tokiam sprendimui nepritarė. Prezidentės teigimu, vieši N. Venckienė pasisakymai nekorektiški, neatitinka mandagumo reikalavimų ir teisėjo vardui garbės nedaro, vis dėlto būtina įvertinti aplinkybes, kuriomis jie buvo pasakyti. Griežčiausia sankcija – atleidimas iš pareigų, – pasak D. Grybauskaitės, Teisėjų garbės teismo nebuvo taikyta už kur kas sunkesnius prasižengimus.
Bylą dėl asmeninių duomenų paviešinimo pralaimėjusi ir neprisiteisusi reikalautų dviejų milijonų žalos atlyginimo N. Venckienė vėl bylinėsis. Šįkart kartu su motina L. Kediene ji dar kartą aiškinsis, ar buvusi D. Kedžio sugyventinė L. Stankūnaitė tikrai jas apšmeižė. Šioje byloje L. Stankūnaitė jau pripažinta kalta ir gavo 1300 litų baudą už tai, kad vienoje laidoje pareiškė, jog mergaitė buvusi tvirkinama Kedžių namuose. Vis dėlto su tokiu nuosprendžiu nesutinka abi šalys – L. Stankūnaitė nori, kad teismas ją išteisintų, o N. Venckienė – kad ta bauda būtų pakeista į areštą. Ginčą spręsti ir abiejų šalių skundus nagrinėti teismas žada gegužės 17 dieną.
Beje, N. Venckienei gresia dar viena drausmės byla – jau trečioji. Mat L. Stankūnaitė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai yra atsiuntusi skundą, kuriame Kauno apygardos teismo teisėją kaltina ją viešai, teismo posėdyje, įžeidus. Buvusi D. Kedžio sugyventinė supyko dėl keleto N. Venckienės teisme pasakytų sakinių. „Galbūt L. Stankūnaitė pati išsireikalavo tokią pažymą, o jei galimai pagal pažymą mergaitė buvo tvirkinama, tai galimai L. Stankūnaitė yra monstras ir išgama. Ją verta įsidėmėti, nes ji galimai visiška išgama ir iškrypėlė ir galimai jai buvo sudarytos sąlygos išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – tokie N. Venckienės žodžiai esą labai įžeidę ir pažeminę L. Stankūnaitę.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
