Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos darbuotoja
Į Vokietijos meškų rezervatą „Anholt“ išvežta meškutė Maša sėkmingai adaptuojasi. 18 metų praleidusi vos kelių kvadratinių metrų metaliniame narve Kelmės rajono „Kryžbarko“ bare, ji grįžta prie meškoms būdingos elgsenos.
Maša Vokietijoje pavadinta Majos vardu.
Baiminosi būti uždaryta
Pernai vasarą Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai bendradarbiaujant su Aplinkos ministerijos institucijomis ir tarptautinėmis gyvūnų apsaugos organizacijomis į Vokietijoje esantį meškų rezervatą „Anholter“ išvežta meškutė Maša.
Iš pradžių Maša (toliau – Maja) buvo apgyvendinta 50 kvadratinių metrų voljere su medžiais, krūmais ir įvairiomis kitomis aplinkos praturtinimo priemonėmis.
Rezervato darbuotojai stebėjo, kaip Maja pirmą kartą rausia žemę, į medžio kamieną galanda nagus ar skabo krūmų šakeles.
Maja taip pat turėjo jai skirtas vidaus patalpas, tačiau dėl neigiamos patirties mažame narve, ji kurį laiką vengė eiti į vidų, bijodama būti uždaryta.
Rezervato darbuotojams teko imtis įvairiausių gudrybių, kad įvilioti Mają į vidaus voljerą bei sukurti jai pasitikėjimą, kad ji iš ten bet kada galės išeiti.
Turi draugę
Balandžio mėnesį Maja buvo perkelta iš karantino voljero į 4000 kvadratinių metrų aptverto miško plotą tolimesnei reabilitacijai.
Įsidrąsinti iš karantino voljero įžengti į didelį miško plotą Majai prireikė kelių dienų. Rezervato darbuotojų tikslas – apgyvendinti Mają su jos dabartine kaimyne meškute Bensi.
Maja specialiai perkelta į greta Bensi esantį voljerą, kad jos abi galėtų palaipsniui pratintis viena prie kitos kvapo, stebėti viena kitą, nusistatyti hierarchiją. Kol kas viskas vyksta gerai, todėl jau vasaros pabaigoje rezervato darbuotojai tikisi jas apgyvendinti kartu.
Yra daugiau nelaimėlių
Naujoje savo teritorijoje, be ją supančios žalumos, Maja turi tvenkinių maudynėms, įvairių jai sukurtų žaislų, kad turėtų kuo užsiimti ir nebūtų nuobodu.
Meškutei rezervate atlikti įvairūs sveikatos tyrimai, skirtingai nei ją laikant prie baro, kur lankytojams buvo siūloma meškai nupirkti ledų, gėrimo. Dabar jai yra parenkamas šios rūšies gyvūnams skirtas pašaras.
Nors meškutei Majai pasisekė, tačiau šalyje dar yra ne vienas apgailėtinomis sąlygomis laikomas šios rūšies gyvūnas.
Vienos iš jų – verslininko Antano Boso, taip pat Klaipėdos regione esančiame gamtininkų centre „Mini zoo“, „Ažuolyno meškučių cirko“ laikomos meškos.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija siekia, kad šių nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygos būtų pagerintos arba gyvūnai būtų perkelti į jų rūšiai būtinas gyvenimo sąlygas.