Nors pasiryžimą pradėti verslą Baltarusijoje stabdo šios šalies makroekonominės situacijos neapibrėžtumas, biurokratija, politinė rizika ir griežtas valiutos reguliavimas, Lietuvos verslininkų susidomėjimas kaimynine šalimi nuosekliai auga, remdamiesi šių metų liepą–rugpjūtį atliktos apklausos duomenimis teigia advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ atstovai.
Politinę ir makroekonominę riziką kaip labiausiai verslo plėtrą stabdančius veiksnius nurodė 56 proc. respondentų, griežtą valiutos reguliavimą paminėjo 10 proc. apklaustųjų, biurokratiją – 13 proc. apklausos dalyvių.
„Nepaisant šalių tarpusavio santykių pakilimų ir nuosmukių, Lietuvos verslo susidomėjimas kaimynine rinka nuosekliai didėja, o abiejų šalių verslininkų tarpusavio santykiai yra dalykiški ir orientuoti į bendrą rezultatą“, – antradienį pristatydamas tyrimo rezultatus sakė „Raidla Lejins & Norcous“ Vilniaus biuro vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.
Korupcijos lygis Baltarusijoje ir Baltijos šalyse panašus
Beveik du penktadaliai (38 proc.) apklaustų įmonių, jau plėtojančių verslą Baltarusijoje, vadovų teigia, kad verslo plėtra kaimyninėje šalyje nėra sudėtinga, o daugiau nei pusė čia dirbančių įmonių (54 proc.) nepatyrė problemų repatrijuojant įmonės pelną. Su tokiomis problemomis susidūrė tik penktadalis (beveik 21 proc.) šių respondentų.
Beveik trečdalis – 31 proc. apklaustų įmonių vadovų nurodė, jog korupcijos lygis Baltarusijoje šalyje panašus kaip Baltijos šalyse, o 12,5 proc. teigė, kad korupcija šioje šalyje net mažesnė. Tačiau beveik 23 proc. respondentų teigė manantys, kad korupcijos lygis Baltarusijoje didesnis negu Baltijos šalyse.
Verslo pradžią apsunkina biurokratija
Nepatiriantys biurokratinių kliūčių kasdieninėje įmonės veikloje tvirtina beveik 17 proc. įmonių, dirbančių Baltarusijoje, vadovų. Tačiau net 73 proc. teigia, kad kasdienę veiklą kaimyninėje rinkoje jiems sunkina sudėtingos biurokratinės procedūros. Trečdalis jų biurokratines kliūtis patiria kasdien, 43 proc. – vieną du kartus per mėnesį.
Dauguma apklaustųjų verslininkų teigė manantys, kad teigiamų verslo aplinkos pokyčių greitai tikėtis nerealu. 34 proc. pokyčių nesitiki artimiausiu metu, 24 proc. teigia, kad teigiamų pokyčių galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų, 16 proc. jų tikisi po 1–3 metų. Vis dėlto 17 proc. apklausos dalyvių teigė, kad aplinka verslui Baltarusijoje plėtoti jau dabar yra palanki.
Verslui trukdo ir didelė mokesčių našta, įėjimo į rinką kaštai bei konsultantų stoka. Tačiau, anot I. Norkaus, daugelis nuogąstavimų nepagrįsti.
„Stereotipas, kad didesnio pelningumo šalyje veiklą vykdyti sudėtingiau, mano manymu, nėra pagrįstas“, – sakė jis.
Auga teisinių konsultacijų poreikis
Daugiau kaip trečdalis – 34,5 proc. – verslininkų, kurie neplėtoja verslo Baltarusijoje, į šios šalies rinką norėtų žengti per vietinius partnerius, nesteigdami juridinio asmens. Trečdalis rinktųsi antrinę įmonę, o beveik penktadalis – atstovybę. Tačiau net 38 proc. tyrimo dalyvių, dar nevykdančių veiklos Baltarusijos rinkoje, nurodė, kad jiems reikėtų teisinių konsultacijų. Tą patį tvirtino 35 proc. įmonių, jau dirbančių kaimyninėje šalyje, vadovų.
„Verslininkai iš pradžių pardavinėja prekes ir paslaugas iš Lietuvos ir tik vėliau, jei viskas vyksta teigiamai, steigia antrines įmones“, – tyrimo rezultatus komentavo I. Norkus.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvos verslininkai konsultacijų dažniausiai kreipiasi ne tik dėl santykių su kitomis įmonėmis, bet ir su valstybe: kaip gauti leidimus, pradėti tam tikrą verslą ir kita.
Baltarusijos muitų politiką paveiks Rusija
„Raidla Lejins & Norcous“ Minsko biuro vadovaujančio partnerio Iljos Latyševo teigimu, analogiškas tyrimas Baltarusijoje atskleidė, kad šios šalies atstovai plėtodami verslą Europos šalyse ypatingų nepatogumų nepatiria.
„Pagrindinės Baltarusijos verslininkų problemos – dideli muitai, tam tikra biurokratija ir vietinių kompanijų požiūris. Verslininkai taip pat pažymi, kad norint sėkmingai plėtoti verslą Europoje, jiems reikalingos kompetentingų teisininkų paslaugos“, – sakė jis.
Tačiau I. Latyševas negalėjo pasakyti, kokios įtakos kitų šalių verslui Baltarusijoje, kurią su Rusija sieja Muitų sąjunga, gali turėti šios šalies įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
„Rusijos įstojimas į PPO neabejotinai turės įtakos, tačiau šiandien aš negaliu pasakyti, kokia ji bus. Kai Rusija įstos į PPO, tada ir matysime“, – sakė jis.
Meškiukai sau, verslininkai sau
„Raidla Lejins & Norcous“ partnerių Vilniuje ir Minske teigimu, bet kokie politiniai svyravimai turi įtakos verslui.
„Bet nepaisant to, kad santykiai tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos aštrėja, faktai rodo, kad tiek prekybos apimtis, tiek investicijos auga. Baltarusija yra jauna ir neprisotinta rinka. Kapitalas ir investicijos turi savo logiką, o politiniai procesai eina savo ruožtu, bet negalima sakyti, kad jie vienas nuo kito izoliuoti“, – spaudos konferencijoje sakė I. Norkus.
Bet šios vasaros incidentas, kai švedų lėktuvas, pakilęs iš Lietuvos, Baltarusijos teritorijoje išmetė meškiukų „desantą“, ir sukėlė šios šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsiūtį, realios žalos Lietuvos verslininkams Baltarusijoje esą nepadarė.
„Reakcija buvo – daugiau vieši pareiškimai, bet srautų ribojimų į uostą, mano žiniomis, nėra. Kol kas konkrečių veiksmų ar apribojimų nėra, pasikeitimas pareiškimais“, – sakė I. Norkus.
Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 100 įmonių. Beveik pusė jų vykdo veiklą Baltarusijoje.
2011 m. užsienio investicijos Baltarusijoje buvo 19 mlrd. JAV dolerių, iš jų tiesioginės užsienio investicijos – 13,2 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia – daugiau kaip pusė visų investicijų atėjo iš Rusijos. Lietuvos investicijos sudaro apie 0,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Baltarusijoje.
