Apie tokios šviesios vaikystės svarbą kalbėta leidyklos „Alma littera“ organizuotame renginyje – jame tiek mažieji, tiek jų tėveliai kviesti drąsiai būti savimi. Renginyje dalyvavo Simona Lipnė, Aistė Stonytė-Budzinauskienė, Merūnas Vitulskis su savo atžalomis ir šeimos pagausėjimo laukianti Eglė Daugėlaitė. Mažieji čia klausėsi paslaptingosios Martvudo girios gyventojo Olio istorijos, aprašytos knygoje „Marmiai: Olis ir dažų kibirėlis“, o savo pačių baimes paleido magiškame girios kupole.
Olio istorijoje kiekvienas, ne tik vaikas, gali atrasti save. Martvudo girioje, kurioje gimė Olis, visi marmiai – juodi. O jis pasaulį išvydo ryškiai geltonas. Olio tėvai, kaip ir jis pats, bijodami aplinkinių reakcijos, nutaria kruopščiai slėpti tikrąją mažylio spalvą. Jie manė, kad taip jį apsaugos, tačiau nepagalvojo, kad tai atims gerokai daugiau. Juodai išdažytas Olis turėjo atsisakyti maudynių ežere, šokių lietuje ir kitų linksmybių su draugais. Visgi kartą jis išdrįs... būti kitokiu. Būti savimi – ir tuo džiaugtis! To mokyti turime tiek mažuosius, tiek ir mes, suaugusieji, turime priminti sau nusiimti kaukes. Po jomis slėpdami neva savo „trūkumus“, iš tiesų tik nuo savęs paslepiame laimę būti laisvu, būti savimi“, – apie knygos įkvėpimą pasakoja autorė Indrė Pavilonytė.
Autorės teigimu, kitoniškumo baimė mažuosius apima dėl aplinkinių reakcijos. Mažasis pats savaime nesugalvotų, kad jo didelės akys ar apelsinų ryškumo plaukai yra kažkuo negeri: „Savimi abejojantis vaikas užauga savimi abejojančiu suaugusiuoju. Todėl pasitikėjimą savimi ir suvokimą, kad mes visi skirtingi ir būtent todėl ypatingi, turime ugdyti nuo pat mažens. Tai ne tik padėtų neužsisklęsti ir, išgirdus užgaulų žodį, neslėpti tikrojo savęs, bet ir išmokytų pastebėti unikalumą kitame, jo neišsigąsti, o priešingai – žavėtis išskirtinumais.“
Apie šią baimę su mažaisiais daug kalbėta ir renginio metu. Vaikams kitoniškumą siekta pristatyti kaip ypatingą savybę, kuri, suteikdama kažką, ko neturi kiti, paverčia mus ypatingais. Didelės akys leidžia pamatyti daugiau gražaus pasaulio, strazdanėlės veikia kaip kasdienė puošmena, o ryškūs plaukai – kaip geros nuotaikos užtaisas nuo ankstyvo ryto.
Padrąsinti mažieji smalsučiai su baime būti kitokiu atsisveikino mistiškame girios kupole. Čia, padedami Olio, jie užrašė, kodėl bijo būti kitokiais, šią baimę paleido į magišką šviesos indą ir įsiamžino, lydimi drąsos būti savimi.
