Žemas politinės kultūros lygis
Socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas teigia, kad mero įtaka tokiu atveju yra didelė. Pasak jo, visiškai normalu, kad jei žmonės mato, kad partija rajone dirba gerai, tai dėl to atiduoda savo balsą ir per Seimo rinkimus. Tačiau nėra gerai, kai taikomi ir kiti būdai – jeigu rinkimuose bus mažas balsuotojų skaičius arba reikiamas kandidatas pralaimės, baudžiami seniūnai ar kiti administracijos darbuotojai.
Pašnekovas pažymi, kad didžiausia problema yra ta, jog Lietuvoje politinė kultūra vis dar yra pakankamai žemo lygio. „Manau, kad bet kokios partijos meras turėtų džiaugtis, kad vyksta normali politinė kova ir sudaryti sąlygas visiems vienodai konkuruoti ir rodytis. Būna, pavyzdžiui, kad merai išleidžia kokį nors įsakymą, kad rugsėjo 1-osios sveikinimą gali skaityti tik Seimo narys. Tai parodo mūsų politinės diskusijos ir kultūros labai žemą lygį. Yra įvairių problemų, aš tikrai to netaikau tik kitų partijų nariams“, – sako parlamentaras.
Anot jo, konkrečiais administraciniais būdais šios problemos niekaip neišspręsti. Reikia, kad tiesiog keistųsi rinkėjų požiūris ir jų vertinimo kriterijai – būtų balsuojama ne pagal grožį ir stotą, o pagal darbus ir elgesį. „Reikėtų rinkti pagal idėjas, darbus, o ne pagal lipdukus, dovanėles ar organizuojamus koncertus. Visokiais būdais tai yra daroma. Visa sistema – ir rinkėjai, ir kandidatai dar turi ūgtelėti“, – įsitikinęs A.Sysas.
Darbietis Viktoras Fiodorovas pasakoja pats turėjęs panašią patirtį Kaišiadorių apygardoje, kurioje jis kandidatuoja šių metų Seimo rinkimuose. Pirmasis apsilankymas savivaldybėje, jo teigimu, atrodė taip, kad atėjus pasisveikinti su kitai partijai priklausančiu meru, šis net nepakėlė akių, o vėliau, dalyvaujant Kovo 11-osios minėjime, pristatytas buvo tik mero bendrapartietis Seimo narys.
„Būdamas meru, pristatyčiau arba visus arba nei vieno. Turėtų būti visiems lygios ir vienodos sąlygos rinkimuose nepriklausomai nuo partinės priklausomybės. Tai yra elementarus politikos etikos reikalas, o jeigu mano konkrečiu atveju meras yra taip išmokintas, tai niekas to jau nepakeis. Ką padarysi, jeigu etikos kodeksas politikoje negalioja, galima ir taip dalyvauti, nereikia kažkokio mero ar vietinės valdžios palankumo ir ypatingai gero dėmesio“ – sako V.Fiodorovas.
Jo nuomone, jeigu meras ar vietinė valdžia iki tol spėja „prisidirbti“, jo palaikymas net nebūtinai rinkėjams yra pliusas.
Ne visiems yra problema
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų štabo vadovas Dainius Kreivys antrina savo kolegoms – padėtis priklauso nuo to, kiek stiprus yra iškeltas vienmandatininkas, ir kiek meras vadovaujasi autoritariniais valdymo metodais.
„Tai nėra labai didelė problema ir bendro demokratinio proceso iš esmės pakeisti negali, bet mes stengiamės ypač rimtiems kandidatams, kurie kandidatuoja tokiuose rajonuose, skirti žymiai daugiau dėmesio. Būna atvejų, kad yra naudojamas visas administracinis resursas: pasitelkiami darbuotojai, seniūnai ir kiti pareigūnai tam, kad tiesiogiai ar netiesiogiai agituotų už reikiamą kandidatą. Visai neseniai teko girdėti atvejų apie Kauno rajoną, kur mokyklose direktoriai atvirai agituoja už administracijai palankų kandidatą“, – teigia D.Kreivys.
Jo manymu, tokiems pažeidimams didesnį dėmesį turėtų skirti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tačiau kadangi tai yra taip vadinami „minkštieji“ pažeidimai, reikalaujantys tyrimo ir aiškiai neužrašyti juodai ant balto, kartais iniciatyvos iš jų ir pristinga.
O Liberalų sąjūdžio vadovas Renaldas Vaisbrodas apskritai čia nemato problemos. Pasak jo, merai daro darbus miestams ir rajonams, o kandidatai bando užsitikrinti pasitikėjimą savo apygardose. Be to, nei viena miesto taryba nėra sudaryta iš vienos partijos, visur yra koalicinės tarybos ir jose veikia skirtingos partijos.
„Mūsų kandidatai yra aktyvūs ir bendraujantys su rinkėjais, nesvarbu ar meras yra liberalas, ar kitas, siekiame bendrauti tiesiogiai su rinkėjais prie durų, tokia yra mūsų strategija ir matymas. Todėl tai, ar savivaldybės pastate sėdi vienos partijos atstovas, ar kitos, įtakos tokiam bendravimui tai neturi jokios“, – tvirtina R.Vaisbrodas.
Nusiskundimų nedaug
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pastebi, kad šiemet tokio pobūdžio skundų nebuvo gauta, o ir apskritai VRK praktikoje nusiskundimų, susijusių su merų veikla nebūna labai daug.
„Kita kalba yra apie mokyklų direktorius. Šiemet turėjome viena atvejį, kai Vilniuje vienos mokyklos direktorius per rugsėjo 1-ąją pakvietė balsuoti už konkretų kandidatą. Čia jau yra visiškas tarnybinės padėties naudojimas. Tačiau apskritai, nepasakyčiau, kad ši problema pas mus yra labai didelė. Aišku, visada administracinių resursų naudojimas gali įvykti, bet tai nėra labai paplitę“ - komentuoja Z.Vaigauskas.
Šiemet dar nebuvo užfiksuota ir nusiskundimų dėl to, kad agitacijai būtų naudojami biudžetinių savivaldybės įstaigų darbuotojai. Tačiau praeityje tokių atvejų būta ne vieno. Kaip pasakoja Z.Vaigauskas, pasitaiko ir nepagrįstų kaltinimų, pavyzdžiui Kaune vieną kandidatę apkaltino dėl to, kad ji esą įpareigojo savivaldybės darbuotoją rinkti parašus. Tąkart buvo vykdytas tyrimas ir tokia informacija nepasitvirtino.
Bet, Z.Vaigausko teigimu, praėjusiame tūkstantmetyje būdavo ir tokių atvejų, kai ministras viešai girdavosi, esą iki tol kandidatai buvo tinginiai, o štai jis išvarė visus savo ministerijos klerkus susitikti su rinkėjais ir surašyti jų problemas. Kitąkart savivaldybės meras sumanė savo kabineto langus panaudoti politinei reklamai ir apklijuoti reklaminiais plakatais.
„Tokie dalykai dabar jau būtų kraštutinis, net neįsivaizduojamas atvejis. Privataus ir bendro visuomenės intereso derinimas jau dabar yra visai kitoks, jeigu ir taiko dabar kas nors tą administracinį resursą, tai gerokai galvą pasuka, kad tai nebūtų akivaizdu ir primityvu. Apskritai, meras, paremdamas išskirtinius kandidatus, neturėtų taip daryti. Jeigu jau rengia kažkokius susirinkimus, turėtų kviest arba visus, arba nei vieno. Aišku, surandama visokių būdų. Manau, kad rinkėjai supranta viską, priima ne tik pagal kitų nurodymus ir patys galvoja savo protu“, – sako VRK pirmininkas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų fakulteto politologas Mažvydas Jastramskis taip pat teigia, kad vienareikšmiškai įvertinti, kiek šis faktorius svarbus rinkimų rezultatams, yra sudėtinga.
„Aišku, administracinį resursą tai suteikia, bet kaip juo bus pasinaudota, tai jau yra kitas dalykas. Duomenų, kaip tai vyksta, kokiu būdu ir kiek tai daro įtakos rinkimų rezultatams, pasakyti negalima, aiškiau būna tada, kai buvęs meras ar vicemeras dalyvauja rinkimuose ir galima matyti, kaip jam pasiseka“, – komentuoja politologas.