Europietiškų automobilių gamintojai į Jungtines Valstijas savo nagus suleido dar devintame dešimtmetyje. Būtent tada prasidėjo agresyvi plėtra, kuriai nesugebėjo pasipriešinti nei vienas vietinis gamintojas. Kol „Cadillac“ džiugino pensininkus iš Floridos, o „Chrysler“ bandė išlipti iš dar vienos krizės, „Ford“ stebėdama sparčiai augantį „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ augimą Jungtinėse Valstijose ryžosi imtis netradicinių priemonių.
Vietoje logiška pagrįstų sprendimų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje „Lincoln“ markę paverstų pilnaverčiu aukštesnės klasės gamintoju, o ne tik pašaipų objektu, kokiu buvo devintame dešimtmetyje, „Ford“ pasirinko brangesnę ir rizikingesnę opciją – amerikiečiams pasiūlyti naują prekinį ženklą, po kuriuo slėptųsi Europoje suprojektuoti „Ford Sierra“ ir „Ford Scorpio“ modeliai.
Pirminis planas buvo pakankamai paprastas. Jungtinių Valstijų rinkai pristatyti sportišką modelį, kuris patrauktų išrankių, bet lojalių automobilių entuziastų dėmesį. Užduotis – ne pati lengviausia, bet jeigu europiečiai sugebėjo įsimylėti „Ford Sierra XR4i“ (o vėliau ir „Sierra Cosworth“), kodėl tokių pačių jausmų šiam modeliui negalėtų pasiūlyti amerikiečiai?
1985 metais oficialiai gimusi markė į Jungtines Valstijas įžengė su „Ford Sierra XR4i“, o tiksliau – „Merkur XR4Ti“. Kaip ir europiečiams skirta „Ford Sierra“, taip ir išrankiems amerikiečiams skirtas modelis buvo surenkamas toje pačioje gamykloje Vokietijoje. Tie patys žmonės, tie patys kokybės standartai – abudu automobiliai buvo praktiškai identiški. Didžiausias pokytis slypėjo po variklio dangčiu, kuriame tūnantis motoras išvystė 145 arba 175 arklio galias.
Pirmieji žiniasklaidos atstovų bandymai parodė, jog amerikietiška „Sierra“ sugebėdavo pasiekti 210 km/val. maksimalų greitį ir 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 7,5 sekundės. Be to, automobilį pirmą kartą išbandę specialistai gyrė „Merkur XR4Ti“ valdymo savybes ir komfortą. Vis dėlto, daugiau komplimentų žiniasklaidos atstovai nesugebėjo išspausti, nes viską užgožė labai prasta surinkimo kokybė, per mažas atstovybių tinklas ir nuolatos gendantys agregatai.
Pirmajam blynui prisvilus, po dviejų metų Jungtines Valstijas pasiekė gerokai ištaigingesnis ir labiau amerikiečių poreikius patenkinantis modelis – „Merkur Scorpio“. Pagal gamintojo užmanymą, šis automobilis turėjo varžytis su tuomet rinkoje dominavusiais „Audi 5000“, „Mercedes Benz W124“ ir „Volvo 740“. Neabejotinai – stiprūs konkurentai, tačiau verta pažymėti, jog „Scorpio“ buvo ne iš kelmo spirtas ratuotis.
Merkur Scorpio“, iš tiesų, turėjo vieną, išskirtinį kozirį. Patys pigiausi „Merkur Scorpio“ modeliai pasižymėjo išskirtinai gausia komforto įranga. Amerikiečiai iškart gaudavo gausiai sukomplektuotą modelį, kuris iš gamyklos išdardėdavo su oro kondicionieriumi, elektra valdomais langais ar odinėmis sėdynėmis. Papildomoje įrangoje buvo galima rasti tik stoglangį.
Gausi komforto įranga nebuvo vienintelis amerikietiško „Scorpio“ privalumas. Jeigu europiniai egzemplioriai buvo komplektuojami su skirtingo pajėgumo motorais, valgančiais benziną arba dyzeliną, į JAV ir Kanadą eksportuoti ratuočiai turėjo tik pačią gardžiausią opciją – 2,9 litro, 6 cilindrų agregatą, kuris, deja, išvystė vos 144 arklio galias.
Nors šešių cilindrų variklio skleidžiamas garsas ir tolygus galios perteikimas padėdavo sukurti jausmą, jog vairuojate aukštesnės klasės automobilį, tačiau kai ateidavo noras pasivyti pro šalį praskriejusį konkurentą iš „Audi“, BMW ar netgi „Jaguar“ stovyklos, „Merkur Scorpio“ vairuotojas už vairo galėjo sėdėti tik sukandęs dangtis.
Keletą metų trukęs „Ford“ eksperimentas baigėsi, švelniai tariant, nesekėme. „Ford“ nuoširdžiai tikėjosi, jog jiems pavyks pardavimo apimtis užauginti iki bent jau 15 000 vienetų per metus, tačiau visa tai ir liko ambicingi planai.
Automobilio populiarumui įtakos turėjo du veiksniai. Pirmasis – nuolatos besikeičianti kaina, kurią įtakojo nestabilus dolerio ir Vokietijos markės kursas. „Ford“ taip pat žinojo, jog 1990-aisiais įsigaliosiantys saugumo reikalavimai įpareigos automobilių gamintojus pradėti diegti naujos kartos saugos diržus ir oro pagalves. Kadangi „Ford Scorpio“ nebuvo sukurtas atsižvelgiant į reikalavimus apie kuriuos gamintojas žinojo gerokai anksčiau negu pradėjo „Scorpio“ importuoti į Jungtines Valstijas, „Ford“ koncerno vadovams pasirodė, jog reikalavimų laikymasis bus per brangus ir tiesiog nutraukė automobilių importavimą iš tolimosios Vokietijos.
„Merkur“ per trejus metus sugebėjo parduoti šiek tiek daugiau nei 22 000 automobilių.
GALERIJA
