Tai antradienį skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienos iš dviejų Vokietijos valdančiosios koalicijos partijų – Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos – atstovu.
Pasak jo, A. Merkel dar nepriėmė galutinio sprendimo, ar veiksmai, kurių bus imtasi Maskvos atžvilgiu dėl minėto incidento, turės įtakos ir projekto „Nord Stream 2“ užbaigimui.
JAV Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus savo ruožtu antradienį pareiškė, jog daugelis Europos lyderių mano, kad, atsižvelgiant į situaciją, susijusią su A. Navalnu, Vokietijai derėtų iš naujo įvertinti dalyvavimą „Nord Stream 2“
„Ne vienas Europos lyderių pastarosiomis dienomis kalbėjo apie tai, kad atėjo laikas Vokietijai persvarstyti partnerystę su Rusija projekte „Nord Stream 2“, – parašė M. Ortagus paskyroje tviteryje.
Kartu ji paminėjo buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno pareiškimus, kuriuose jis ragino Berlyną nutraukti šio dujotiekio statybas.
Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirašęs teisės aktų, numatančių bausmes prie projekto dirbantiems rangovams, o tai reiškia, kad Vokietijos kompanijoms gresia sankcijos net už nedideles investicijas.
Kritikos dujotiekiui skamba ir pačioje Europos Sąjungoje.
Lenkija ir kitos buvusios Rytų bloko valstybės nerimauja, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo Maskvos. Tuo metu Bendrijai nepriklausanti Ukraina baiminasi, jog naujasis dujotiekis išstums ją iš dujų tiekimo verslo ir leis Rusijai didinti spaudimą savo kaimynei.
Nepaisant politinių nesutarimų su Rusija, Berlynas vis dėlto mano, kad „Nord Stream 2“ užtikrins stabilesnį ir švaresnį energijos šaltinį, Vokietijai atsisakant anglių ir branduolinės energijos.
Vienas pagrindinių V. Putino kritikų A. Navalnas rugpjūčio 20 dieną prastai pasijuto būdamas lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą, ir buvo nugabentas į Omsko ligoninę. Vėliau jis buvo perkeltas į Berlyno kliniką „Charite“.
Po kelių dienų Berlynas paskelbė, kad specialioje Vokietijos kariuomenės laboratorijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad esama „nedviprasmiškų įrodymų“, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia chemine medžiaga iš „Novičioko“ grupės – tos pačios iš Sovietų Sąjungoje sukurtų nervus paralyžiuojančių medžiagų, viena kurių 2018-aisiais Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodytas buvęs dvigubas rusų agentas Sergejus Skripalis bei jo duktė.
