Atsikąsti vyrišką organą imituojančio torto, pasipuošti trumpu sijonėliu ir centrinėse gatvėse kabinėtis prie praeivių, pasivažinėti limuzinu – toks dažno mergvakario vaizdas. Etnologai ir renginių organizatoriai džiaugiasi, kad grįžta tradiciniai mergvakariai. Bernvakariai vis dar reiškia nevaržomą šėliojimą ir alkoholį.
Mergvakaris sugraudino jaunąją
„Teko ne kartą susigraudinti, buvo labai šiltas, jaukus renginys. Be vyrų – vien seserys, geriausios draugės“, – pasakojo pagoniškame mergvakaryje dalyvavusi šiaulietė Neringa Katutienė.
„Kadangi turiu tris vyresnes seseris, kurios tikrai liūdėjo, kad išteku, viskas vyko natūraliai. Buvo dainuojamos raudos. Tada susimąsčiau, kad iš tikrųjų atsisveikinu su mergyste“, – prisiminė Neringa.
Mergvakario metu merginos pynė rūtų vainikėlį, nuotaka prausėsi šaltinio vandeniu, šluostėsi lininiu rankšluosčiu, ateitį spėjo įvairūs būrimai. Renginys vyko kaimo turizmo sodyboje su senoviniu svirnu.
Neringa pati padėjo organizuoti penkis mergvakarius, bet visi jie buvo labai šiuolaikiški. „Šventėme išsipusčiusios, trumpomis suknelėmis ir panašiai“, – skirtumą apibūdino N. Katutienė.
Tradicijos kinta
Etnologė, Šiaurės Lietuvos kolegijos renginių verslo vadybos dėstytoja Rūta Stankuvienė sako, jog konservatyviausi, mažiausiai kintantys visame pasaulyje – laidotuvių papročiai.
Džiugesio šventės kinta labiausiai – veikia kitų šalių kultūrų įtaka, mada, masinės kultūros tendencijos.
Anksčiau kaime šventę lėmė natūralaus gyvenimo ritmas. Mergina nutekėdavo į jai nepažįstamą pasaulį, į kitą kaimą, todėl buvo daugiau graudenimo, atsisveikinimų su vaikystės draugėmis, namais. Jaunimas padėdavo ruoštis vestuvėms.
„Dabar dažna pora jau iki vestuvių gyvena santuokinį gyvenimą, o vestuvės tampa tik viešu, oficialiu sutvirtinimu. Todėl ir mergvakariai įgavo naujoviškus papročius. Kuo toliau, tuo labiau, jie tampa improvizaciniai, tematiniai, žaidybiniai“, – atkreipia dėmesį etnologė.
Pasak jos, mergvakaris pirmiausia – moteriškumo, moteriškos vienybės šventė, atsiminimų, linkėjimų vakaras. Dabar esama kelių mergvakarių tipų: rekonstruoti – pagal senovinius papročius, pusiau tradiciniai, modernūs.
Būdavo daug simbolizmo
R. Stankuvienė akcentuoja – mergvakario koncepcija turi priklausyti nuo jaunosios norų, gyvenimo būdo, vidinio pasaulio. Kas tinka vienai, gali visiškai netikti kitai. Bernvakariai ir mergvakariai turėtų neperžengti elementaraus padorumo ribų.
Tradiciniame mergvakaryje buvo daug simbolizmo. Iškilmingos apeigos susijusios su plaukais: mergvakario dalyvės išpynusios jaunosios kasas paeiliui plaukus šukuodavo, norėdamos pašalinti negatyvius dalykus. Tai reiškė darnesnį perėjimą iš vieno etapo į kitą. Po ritualo šukas sviesdavo per petį – kuri pagaudavo, ta pirma ištekės.
Iki šiol išlikusi tradicija mergvakario pabaigoje jaunąją apdalinti dovanomis, simbolizuojančiomis šeimyninį gyvenimą.
Naujose tradicijose atsirado siurprizo elementas – jaunamartė nežino šventės scenarijaus. „Svarbu sugalvoti istoriją. Pavyzdžiui, jei jaunoji gyveno bendrabutyje ir ten susipažino su būsimu vyru, galima pradėti švęsti ten, eiti jaunųjų pažinties takais. Svarbiausia, kad istorija tiktų konkrečiai jaunajai, o ne tūkstančiui kitų“, – siūlė R. Stankuvienė.
Rekomenduojama mergvakaryje supinti intrigos, sentimentų, romantikos, jaukumo elementus.
Moko kepti duoną
Teminių kostiumų ir renginių organizavimo salono „Raudona varna“ viena iš savininkių Rūta Jankūnaitė sako, jog populiariausia – jūreiviška tematika. Paklausi rytietiška apranga susijusi su arabų šalimis, pilvo šokiais. Yra merginų, kurios ieško tik pabrėžtinai seksualių kostiumų.
Renginių organizatorė pataria pasirūpinti, kad jaunoji jaustųsi patogiai. „Mergvakaris nepavyksta, kai nuotaka susirūpina, kur vyksta bernvakaris, kompanijos pradeda vieni kitus sekti“, – prisiminė ji girdėtas istorijas.
Trečius metus tradicinis mergvakarius organizuojamas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininkų sodyboje. Renginys pritaikytas pagal duonos kepimo edukacijos programą. Kasmet per sezoną surengiama apie 10 mergvakarių.
„Kiekviena jauna gaspadinė turi mokėti kepti duoną. Tradicijų, susijusių su duona ir moterimi, yra labai daug“, – pasakoja muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė. Ji siūlo atgaivinti rūtų vainikėlio pynimo tradiciją.
Geria litrą
Po dienos atrakcijų kai kurios merginų ir vaikinų kompanijos vakarą baigia baruose. Naktinio klubo „Mega“ administratorė Jovita Vaičiulytė sako, jog švenčiančiųjų mergvakarius ir bernvakarius klube šiemet sumažėjo. Velniukė – populiariausias klubinėtojų personažas.
„Dažniausiai jiems nebedaug kokteilių reikia, nes ateina gerokai įšilę“, – šypteli J. Vaičiulytė. Merginos užsisako koktelius didelėje litrinėje taurėje ir visos iš jos geria.
„Vaikinai ir merginos ant marškinėlių renka telefonų numerius, atseit, paskutinis laisvas vakaras“, – pasakoja naktinio klubo „Martini“ barmenas Nerijus. Merginos dėvi ypač seksualius drabužius, atsipalaiduoja labiau už vaikinus.
Nerijus prisimena atvejį, kai prie priešingų stalelių bernvakarį ir mergvakarį šventusios kompanijos susijungė. Merginos dažnai atsineša necenzūruotos formos tortą.
Mergvakarių verslas
Tarp internete reklamuojamų mergvakarių scenarijų – pašėlusios pataisos mokykloje, mergvakaris armijoje, statybose, policijoje, gaisrininkės, pas daktarus, su teroristais, indėnės.
„Žaviausi ir šauniausi gydytojai padarys iš jūsų tikras seseles – įskiepys, kad visa farmacija yra bejėgė lyginant su jūsų seksualumu, pamokys praktinių pagalbos ligotiems vyrams teikimo įgūdžių, parengs savigynai nuo ištvirkusių chirurgų naktinių budėjimų metu, ir suteiks kitų gebėjimų būtinų vedybinėje ligoninėje gydant amžinus pacientus vyrus“, – aprašomas vienas iš scenarijų.
Apie 2-3 valandas trunkančioje programoje, priklausomai nuo temos, numatyti žaidimai, paruošiama priesaika. Teikiama nuotakos pagrobimo paslauga.
Bernvakariams pasirinkimas kuklus – siūlomos ekstremalios pramogos arba minimaliai teatrališkos atrakcijos. Jaunikis gali tapti kaliniu: išmokti išsivirti pagrindinį kalėjimo gėrimą „čefyrą“, rinkti nekaltų mergaičių bučinukus bei parašus ant apatinių. Pasimetusiems vyrams – „Linksmybių gidžių“ Erotikos ir Euforijos palyda po miesto barus.
Bernvakaryje su senų laikų legendomis apipinta Robino Hudo istorija – šaudymas iš lanko, praktika neprašauti pirmąją naktį, nekaltųjų mergelių suvedžiojimas.
Priklausomai nuo miesto, dalyvių skaičiaus, pasirinkto scenarijaus, renginio kaina prasideda nuo 250 litų.
Simona PUŽAITĖ