Tai nutiko prieš gerą dešimtmetį. Lena Kuteckaja ir dvi jos draugės, vasarą dirbusios vaikų stovykloje pamaskvėje, vieną vakarą sumanė pasivaikščioti. Merginos nusprendė aplankyti netoli esantį kaimą, tačiau pateko į klubą, kuriame vakarojo keistai apsirengę žmonės ir grojo nepažįstama muzika.
„Keliukas į kaimą driekėsi mišku. Pats takelis buvo tamus, tačiau aplink jį smelkėsi šviesa – atroidė, kad iš abiejų jo pusių smilksta durpės. Mes ėjome mišku, skendinčiu tirštuose dūmuose, pasakojome viena kitai įvairias bauginančias istorijas ir pačios iš jų juokėmės“, pasakoja mergina portalui eg.ru, kuris skelbiasi laukiantis iš savo skaitytojų pasakojimų apie neįtikėtinus jiems nutikusius dalykus.
„Po maždaug 20 minučių priėjome nedidelę laukymę. Kairėjė jos pusėje cerkvė, dešinėje – kapinės. Mes šiek tiek pastovėjome, apžiūrinėdamos kupolus ir kryžius. Mums bestovint dūmai staiga išsisklaidė ir už šventyklos, tarsi iš niekur atsirado kažkoks pastatas. Įisklausėme ir išgirdome, kad iš jo sklinda muzika“, pasakoja L. Kuteckaja.
Pasak jos, merginos priėjo arčiau ir pamatė, kad tai – kaimo klubas. „Visos trys nusprendėme užsukti į diskoteką. Įėjome, bet žmonių ten mažai, visi kažkaip keistai apsirengę, ir muzika visai nepažįstama. Tad ilgai neužtrukome“, – tęsia ji.
Merginos nusprendė grįžti į stovyklą. „Einame tuo pačiu takeliu, bet cerkvės nėra. Manėme, kad pasiklydome, tačiau prisiminėme, kad kito kelio iš klubo nebuvo. Pusvalandį taip vaikščiojome ir tik po to pamatėme, kad kaimas jau toli. Bet virš pastatų kažkas raudonas driekiasi, lyg koks milžiniškas rankšluostis. Ir staiga tai ėmė sparčiai plėstis ir keisti formą. O jo spalva buvo kraujo raudonumo. Atrodė, kad pats dangus užsiplieskė. Ir visa tai pašėlusiu greičiu artėjo prie mūsų. Mes pasileidome bėgte. Bet kai kelis kartus atsigręžėme, matydavome tą baisų raudonį. Ši spalva užliejo viską aplink“, pasakoja mergina.
Ji pasakoja, kad draugės bėgo tol, kol atsidūrė kitame kaime. „Ėmėme šaukti, kviesti pagalbą, tačiau niekas nepasirodė. Bėgome prie kito namo, beldėme į duris iš visų jėgų – ir vėl nieko. O paskui supratome, kad bėgiojame keistu ratu – vis atsiduriame prie pirmojo kaimo namo. Ištrūkti iš kaimo taip pat niekaip negalėjome“, išgyvenimais dalijasi mergina.
Pagaliau, kai ėmė švisti, purpurinis švytėjimas pamažu užgeso. „Tada mes nusprendėme ieškoti kelio į stovyklą. Orientavomės pagal elektros stulpus. Tačiau tik po trijų valandų kelio pamatėme pažįstamus pastatus. O grįžusios parą su niekuo nekalbėjome – bijojome, kad palaikys mus netekusiomis proto. Bet juk negali taip būti, kad visoms trims pasivaideno tas pats!“, tęsia mergina savo pasakojimą.
Po trijų dienų, kai merginos kartu su vairuotoju vyko į parduotuvę, automobilis pravažiavo pro cerkvę ir kapines, kurias jos matė tą vėlų vakarą. Tačiau kaimo klubo nebuvo nė ženklo.
„Neseniai aš vėl ten buvau. Kai su vyru privažiavome vietą, kur seniau stovėjo rodyklė į kaimą Krugi (liet. Ratai), kuriame mes klaidžiojome, ten nebuvo nei rodyklės, nei kaimo. O kai paklausiau netoli gyvenančių žmonių, jie atsakė, kad kaimas, kuris taip vadinosi, sudegė per didelį miško gaisrą jau pieš pusę amžiaus“, baigia savo pasakojimą mergina.
Čia pat publikuojamas ir paranormalių reiškinių eksperto Iljos Sagliani komentaras.
„Tai, kas nutiko meginoms, galima būtų pavadinti haliucinacija, kurią sukėlė apsinuodijimas degančių durpių dūmais. Tačiau tokiais atvejais kiekvienas žmogus mato kitokius vaizdus. Tačiau jei Lena ir jos draugės tikrai matė tą patį, ezoterikai tai vadina prasmegimu (persikėlimu, kelione) laike. Panašių istorijų dažnai pasakoja Tverės ir Vladimiro sričių gyventojai. Ten daug geopatogeninių zonų, kuriose padidintas energetinis fonas. Dėl to laikas tose vieose iškreipiamas, vyksta teleportacijos. Apie tai, kad šitaip gali nutikti, savotiškai įspėja tirštas pilkai žydras rūkas, kuris dažniausiai pasirodo prieš persikėlimą. Ištrūkti iš tokios vietos padėtų kompasas“, aiškina I. Sagliani.
Už portale www.eg.ru pateiktos infomacijos tikslumą ir teisingumą balsas.lt neatsako.
