„Su vaikinu esame ilgalaikiuose santykiuose (1,5 metų), kartu negyvename. Santykiuose viskas gerai, išskyrus ginčus dėl finansų. Visada už viską mokame per pusę (kavinės, pramogos ir t.t). Buvo sunku suprasti jį, norėjau nesidalinti nors retkarčiais, bet prisitaikiau. Tačiau dabar jau susipykome.
Abu esame iš Šiaulių, tačiau dėl studijų gyvename Vilniuje ir dažnai grįžtame pas šeimą savaitgaliais. Abu turime automobilius, tačiau, jeigu važiuodavau ir aš, visada grįždavome mano automobiliu, prigriebę pakeleivių. Turiu prabangą nesirūpinti degalais, nes juos man pila tėtis (darbo privilegijos). Pinigus už pakeleivius visada pasiimdavo mano vaikinas (nesiginčijau, nes vairuoja jis, nors galėdavau vairuoti ir aš, bet tebūnie, žinau, kad ne itin daug jis uždirba).
Ir šį savaitgalį taip nutiko, kad mano automobilis atsidūrė autoservise ir aš maršrutu Vilnius – Šiauliai – Vilnius važiavau su juo. Grįžus jis paprašė, kad sumokėčiau jam kaip pakeleivė. Buvau šoke, gražiai pasakiau, kad nesijaučiu skolinga, nes man jis nemoka nieko, važiuodamas mano automobiliu. Tai pasakė, kad degalus pilu ne aš, tad skolingas man nėra, susinervinęs išrėžė, kad esu pripratusi prie gero gyvenimo, todėl nesuprantu ELEMENTARIŲ dalykų. Palikau pinigus ant panelės, kitą dieną prasidėjo atsiprašymai (kad mane sunervino, bet ne kad paprašė pinigų), atvažiavo su gėlėm, užglaistė viską, susitaikėm“, – savo patirtimi dalinasi mergina.
Tačiau čia dar ne pabaiga: kitas ginčas kilo, kai panelė su vaikinu išėjo su kita draugų pora pažaisti boulingo.
„ Šiaip niekada neidavome su jais, tiesiog per balius ar gamtoje susitikdavome, bet dabar mus pakvietė jo draugas, kad supažindintų su savo mergina. Taigi pavalgėme, pažaidėme ir atėjo sąskaita už viską. Na ką, jo draugas sako:
„sumokėsiu aš“, maniškis atsakė: „ne, per daug, nejuokauk“. Tai tas draugas padėjo pinigus už save ir savo merginą, maniškis padėjo už save ir sako „tau tiek, turėsi?“ Aišku, kad aš turėjau ir padėjau už save, bet viduje užviriau.
Iškart vaizdas ir dėl savaitgalinės kelionės prieš akis iškilo: jaučiau tokią gėdą tiek prieš jo draugą, tiek prieš tą panelę, jūs neįsivaizduojate. Tvardžiausi, kai parvežė mane namo. Prieš atsisveikindamas, norėjo pabučiuoti, bet aš jį atstūmiau ir susakiau viską, tai žinokit, jis supyko ant manęs, kad aš nervinuosi dėl tokių dalykų. Nekalbėjom išsiskyrę, kol kas nieko nerašo, bet aš vis dar tokia pikta ant jo... Negi aš tikrai hiperbolizuoju?“ – pasakoja Vilma.
Nusivylimas normalus
Internetinės asmenybės stiprinimo „Lūšis“ erdvės kūrėja, psichologė ir lektorė Rasa Venckutė tv3.lt sakė, kad merginos nusivylimas ir pyktis – normali reakcija į tokį vaikino elgesį.
„Merginos reakcija ir nusivylimas yra labai normalus šitoje visuomenėje, nes merginos nori, kad už jas mokėtų, kad joms pirktų gėles, kad jas lepintų, kad jaustų, jog vyras yra ne tik tavo antra pusė, bet ir finansinis užnugaris, kuris tavimi rūpinsis. Dažnai patys vyrai mėgsta tokį vaidmenį atlikti: mylintis savo moteris vyrai mėgsta joms pirkti gėles, mokėti restoranuose, neimti iš jų pinigų, kai jas kažkur vežasi, perka joms keliones ir t.t.
Tačiau psichologine prasme nei pagal vieną teoriją ar atskirą požiūrį nėra pasakymo, kaip yra normalu. Kitaip sakant, tai yra individualūs porų reikalai. Tad jeigu merginai patinka vienoks elgesys, o vaikinui – kitoks, tai arba jie šitą klausimą išspręs rasdami variantą, kuris tenkina juos abu, arba tiesiog susirasdami kitą pusę“, – kalbėjo psichologė.
Ji nurodė, kad tose šalyse, kur aktyvus feministinis judėjimas, moterys netgi gali įsižeisti, jeigu vaikinas už jas nori sumokėti, tačiau Lietuvoje yra priimta, kad vyras už moterį daugeliu atvejų sumoka.
Laimi abu
R. Venckutė sako, kad tokiose situacijose, kaip nutiko Vilmai, porai reikėtų ieškoti ne kompromiso, o galvoti apie „win-win“ metodą – rasti tokį variantą, kuris patenkintų abiejų gilesnius, užslėptus poreikius.
„Mergina galbūt nori, kad už ją mokėtų ne todėl, kad ji toje kavinėje sutaupytų 10 ar 20 eurų. Ji nori jausti šalia savęs lygiavertį vyrą, kuris galės ja pasirūpinti. Tiek mergina, tiek vaikinas čia turi sugalvoti kažkokių kitokių variantų, kurie jam padėtų pasijausti vyriškesniam, lygiavertiškesniam. Pavyzdžiui, jeigu vaikinas sportuotų, lepintų ją mažomis smulkmenoms, kurios nekainuotų, tai jau nebebūtų kompromisas, tai jau būtų „win-win“. Vaikinui nuskynus gėlių puokštę, kuri jam nieko nekainuoja, mergina jaučiasi moteriškai apdovanota ir palepinta“, – sako psichologė.
