Connie Inglis įveikė anoreksiją ir baimę atsiskleisti. Ši jauna britė naudodamasi socialiniu tinklu Instagram demonstruoja savo baisią realybę. Per vienerius metus ji spėjo pasiekti mirties slenkstį ir vėl tapti sveika ir laiminga. „Susigrąžinti laimę yra įmanoma“, Instagram paskyroje daugybę kartų komentavo po savo nuotraukomis, kuriose matosi jos pasikeitimai.
„Pirmiausia, noriu, kad žinotumėte, kad Instagram nėra įrankis demonstruoti, kokia liekna buvau. Noriu parodyti, kad, laimei, nėra svarbu, kiek esi pametęs galvą, nuo to įmanoma pabėgti, įmanoma ir vėl būti laimingai!“, dalinasi patirtimi su daugiau nei 20 000 sekėjų.
Kontroliavo ją
Pagal tai, ką pasakojo paauglė, jau praėjo metai po to, kai ji negalėjo blaiviai mąstyti.
„Taip sirgau, kad dariau viską, ką galėjau, kad tik nieko nevalgyčiau. Valgymo sutrikimai mane kontroliavo“, atskleidžia paauglė. Ji buvo tokios būklės, kad gydytojams teko pradėti maitinimą per zondą. „Ir aš buvau priversta matyti, kaip kiekvieną savaitę auga mano svoris ir negalėjau to suvaldyti (ir taip, aš bandžiau tai padaryti). Nekenčiau visų, kurie mane vertė tai kęsti. Man skyrė raminamųjų, kad nenuskriausčiau savęs bei kitų. Tada, prieš metus, mano gyvenimas buvo tikra katastrofa“, aiškino mergina.
Paauglė paaiškino, kad jai padėjo pasveikti jos šeima, artimieji ir ją mylintys žmonės. „Mano draugai, vaikinas – visi ateidavo manęs aplankyti. Ir tėvai visada buvo šalia“.
„Buvo ten, kad primintų, dėl ko turiu stengtis. Tai ir dariau. Laikui bėgant pradėjau klausti savo vaikino, ar būtų gerai, jei pradėčiau valgyti. Supratau, kaip visi tie žmonės mane myli ir kaip juos myliu aš. Nuo tada pradėjau stengtis iš visų jėgų“.
Juokiasi iš trūkumų
Mergina pripažįsta, kad visos jos problemos niekur nedingo, bet jaučiasi pakankamai stipri ir galinti su jomis susiremti.
Tiesą sakant, jos nuotraukose nuostabu yra tai, kad ji neieško pozų, kurios paslėptų jos trūkumus, ji sugeba juoktis iš savo trūkumų. Jos žinutės labai įkvepiančios:
„Myliu savo natūralų kūną, nes tobulo kūno paieška manęs niekada nedžiugino. Priimti save tokią, kokia esu – štai, kas mane padarė laimingą... Taip, kad visiems linkiu laimingos dienos ir atsiminkite, kad esate nuostabūs!“.