„LP333“ buvo sukurtas atsižvelgiant į naujus reikalavimus tokio tipo transporto priemonėms. Tuometiniai reikalavimai buvo sukurti tam, jog bendro naudojimo keliuose važinėjantys vilkikai būtų pakankamai efektyvūs ir galėtų pervežti optimalų krovinio kiekį.
Neįprastos konfigūracijos vilkikas ir jam skirtas reglamentas buvo atšauktas 1961 metais.
W100 KUPĖ
Vargu ar mums reikia pristatyti garsųjį limuziną, kuris buvo mėgstamas pramogų pasaulio atstovų ir diktatorių, bet ar žinojote, jog „Mercedes Benz“ norėdama pagerbti du labai, labai, labai talentingus inžinierius, vokiečių kompanijos darbuotojai sukūrė du „W100“ kupė.
Vienas egzempliorius buvo skirtas ilgamečiam „Mercedes Benz“ vyriausiajam dizaineriui – Rudolfui Uhlenhautui, o antrasis – Fritzui Nallingeriui. Pastarasis buvo tyrimų ir plėtros centro vadovu.
Techninė automobilio dalis niekuo nesiskyrė nuo sedano. „W100“ kupė buvo varomas 6,3 litro darbinio tūrio, 245 arklio galias išvysčiusiu varikliu.
460 K PULLMAN
„Mercedes Benz“ gali pasigirti ilgametėmis šarvuotų automobilių gaminimo tradicijomis, o tiksliau – prieš 90 metų prasidėjusiomis tradicijomis.
1928 metais „Mercedes Benz“ pristatė pirmąjį šios kompanijos šarvuotą automobilį – „460 K Pullman“.
Kaip ir dabar, taip ir tuomet šarvuotas automobilis turėjo atitikti kelis reikalavimus. Jis turėjo atsilaikyti prieš tam tikro kalibro kulkas arba po automobiliu padėtas sprogmuo neištaškytų transporto priemonė sį mažus skutelius.
Galbūt tai tik sutapimas, tačiau šie modeliai buvo itin populiarūs Japonijoje.
150 SPORT ROADSTER (W30)
1933 metų lapkritį, tuometinio „Daimler“ koncerno valdybos taryba stebėjo Maxo Wagnerio projekto pristatymą. Ar jis kuo nors skyrėsi nuo kitų? Priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsi.
Maxo Wagnerio projektas nuo kitų skyrėsi savo komponuote. „150 Roadster“ buvo kuriamas atsižvelgiant į tuomet vykusių „2000 kilometrų aplink Vokietiją“ varžybų reglamentą.
Kadangi automobilis buvo kuriamas lenktynėms, Maxo Wagnerio projektas nuo tradicinių mašinų skyrėsi tuo, jog „150 Roadster“ motoras buvo sumontuotas per vidurį, šalia galinės ašies.
Automobilis taip pat buvo komplektuojamas su pakankamai kompaktišku, 1,5 litro darbinio tūrio, 54 arklio galias išvysčiusiu motoru. Lenktyninių automobilių standartais – tai juokingai skambantys parametrai, tačiau dėl itin mažo kėbulo svorio ir aerodinamiškų kėbulo linijų, „150 Sport Roadster“ sugebėdavo pasiekti 130 km/val. maksimalų greitį.
170 VL (W139)
„Mercedes Benz“ visuomet gamindavo aukštesnės klasės automobilius. Nuo pat pirmųjų kompanijos įkūrimo dienų iki dabar. Retkarčiais „Mercedes Benz“ nuspręsdavo pasižvalgyti kitose teritorijose. Viena iš jų – valstybinės reikšmės užsakymai.
Visi puikiai žinome G klasės visureigio istoriją – automobilį, kuris buvo sukurtas atsižvelgiant į daugelio valstybių armijos poreikius. Vis dėlto, G klasė nebuvo pirmasis armijai skirtas projektas.
Garsiojo Geländewagen prosenolis buvo štai šis „Mercedes Benz 170 VL“, kuris buvo aprūpintas keturių varančiųjų ratų pavara ir keturių pasukamų ratų sistema. Pastarosios dėka automobilio apsisukimo spindulys buvo sumažintas nuo 11 iki 7 metrų.
Pirmasis visureigių užsakymas nebuvo itin pelningas. „Mercedes Benz“ pagamino tik 42 visureigio vienetus, tačiau vėliau pasirodžiusi „170 VL“ evoliucija – „Mercedes Benz G5“. Jis buvo šiek tiek didesnis, turėjo šiek tiek galingesnį variklį ir sulaukė daugiau kaip 500 užsakymų.
LE 306
Prieš keturiasdešimt penkerius metus, 1972 metų kovą, specialiai elektromobiliams skirtoje transporto priemonių parodoje, „Mercedes Benz“ pristatė elektros energija varomą „
LE 306“ autobusiuką, kuris turėjo pademonstruoti kaip ateityje galėtų atrodyti lengvojo komercinio automobilio ateitis.
Parodoje automobilis sulaukė pakankamai daug dėmesio. Įvairios įmonės pradėjo domėtis automobilio eksploatacinėmis savybėmis, kokią distanciją automobilis gali nuvažiuoti su pilnai įkrautomis baterijomis. Kai kurie parodos lankytojai netgi buvo pasiruošę įsigyti keletą „Mercedes Benz LE 306“ mašinų, tačiau vokiečių koncerno atstovai visų susidomėjimą labai greitai numalšino pasakę, jog „LE 306“ pilnai veikiančio prototipo fazę pasieks metų eigoje.
Kadangi vokiečiai mėgsta ištesėti savo pažadus, tų pačių metų rugpjūtį, o tiksliau - 1972 metų olimpinių žaidynių metu į gatves išriedėjo keletas „Mercedes Benz LE 306“ prototipų.
Elektros energija varoma mašina buvo sukurta naudojant populiaraus „Mercedes Benz“ modelio pagrindą. Tradicinį vidaus degimo motorą pakeitė „Varta“ akumuliatoriai ir elektros motoras, kurio pajėgumas svyruodavo nuo 47 iki 75 arklio galių. Įdomu yra tai, jog šis „Mercedes Benz“ autobusiukas buvo aprūpintas stabdžių regeneracijos sistema, kuri stabdymo metu sukauptą energiją nusiunčia į akumuliatorius. Tokiu būdu mašinoje sukrauti akumuliatoriai ne taip greitai išsikrauna. Technologija, kurią šiais laikais turi dauguma elektromobilių ar hibridine jėgaine varomų automobilių.
TRAC
„Mercedes Benz“ logotipas puikuojasi ne tik ant lengvųjų automobilių, bet ir ant komercinių, vilkikų, autobusų radiatoriaus grotelių. Tai įvairialypė kompanija, kuri siekia užimti bet kokią laisvą nišą.
Atsižvelgiant į „Mercedes Benz“ norą užimti visus įmanomus segmentus, nereikėtų stebėtis, jog tam tikru laikotarpiu vokiečių kompanija gamino traktorius.
Nuo 1973 iki 1991 metų „Mercedes Benz“ specializavosi įvairaus dydžio traktorių gamyba, kurie buvo sukurti ant modifikuotos „Unimog“ važiuoklės.
Nepaisant visų „Unimog“ važiuoklės privalumų, vokiški traktoriai turėjo vieną trūkumą – prastą apsisukimo spindulį. Trūkumas, kuris neleisdavo lengvai ir patogiai manevruoti dirbamuose laukuose.
Po pakankamai trumpo periodo, vokiečiai nusprendė, jog „Mercedes Benz“ traktoriai nėra pati pelningiausia sritis. 1991 metais traktorių gamykla ir visas traktorių gamybos know-how buvo parduotas „Werner Forst“ ir „Industrietechnik“.
