Jeigu šiandien maždaug 30 tūkst. eurų „Mercedes-Benz“ koncepcija jau niekino nebestebina, tai prieš penkiasdešimt metų ši idėja konservatyviems „Mercedes-Benz“ vairuotojams atrodė pasibjaurėtinai, o štai pigesnio ir platesniam žmonių ratui įkandamo „
Mercedes-Benz“ idėja šios bendrovės koridoriuose sklandė ne vieną dešimtmetį.
Kalbos apie kompaktiškesnį „Mercedes-Benz“ sklandė gerokai anksčiau negu pasirodė A klasė ar netgi 3 serijos konkurentas – „Mercedes-Benz 190E“, tačiau tai nereiškia, jog „Mercedes-Benz“ inžinieriai nebandė pigesnio merso idėjos įsiūlyti direktorių tarybai, kuri būdavo atsakinga už svarbiausių sprendimų priėmimą.
Pirmieji bandymai
Vienas įdomiausių kompaktinės klasės automobilių, kada nors gimusių „Mercedes-Benz“ dirbtuvėse, buvo štai šis „Mercedes-Benz K-55“, kurio sukūrimą inicijavo du labai talentingi „Mercedes-Benz“ inžinieriai: Paulas Braque ir Béla Barényi.
Jiedu projektuodami būsimąjį kompaktinės klasės atstovą, didžiausią dėmesį skyrė interjero erdvei, mat vienas pagrindinių „Mercedes-Benz“ vadovų kriterijų buvo – „Darykite ką norite, bet į kompaktiškąjį „Mercedes-Benz“ jūs privalote sutalpinti bent keturis suaugusius žmones.“
Inžinieriai į šį prašymą atsakė pademonstruodami sumanius sprendimus. Į „K-55“ automobilį suprojektavo taip, jog vairo kolonėlę, prietaisų skydelį ir tris pedalus būtų galima perkelti vos keletą minučių. Tokiu būdu gamintojas tam tikrus modelius galėtų lengvai ir neskausmingai perdaryti D.Britanijos ar Australijos rinkoms. Bet tai dar ne viskas.
Automobilį projektavę inžinieriai į pagalbą pasitelkė dar porą sumanių sprendimų. „Mercedes-Benz“ kompanijoje dirbę konstruktoriai siekdami sumažinti automobilio gamybos kaštus, neatliko jokių ryškių pokyčių dizaino departamente: priekinė ir galinė dalys, išskyrus žibintus, buvo praktiškai identiškos. O šio automobilio išskirtinumu turėjo tapti slankiojančios durys (kaip vienatūriuose), kurios turėjo palengvinti keleivių ir vairuotojo gyvenimą norint įlipti arba išlipti iš šio kompaktinės klasės mažylio.
Eksperimentavo ne vieną kartą
Kaip matote patys, „Mercedes-Benz“ inžinierių kompaktinės klasės automobilio vizija buvo pernelyg stipriai pažengusi į priekį, ypač kompaktinės klasės automobilių standartais, tačiau visos anksčiau išvardintos naujovės kėlė didžiulį galvos skausmą „Mercedes-Benz“ buhalteriams. Todėl nenuostabu, jog pirštais apčiuopiami prototipai neturėjo nei vieno naujoviško ar įdomaus sprendimo, džiuginusio pirminiuose „K-55“ projekto pasiūlymuose.
Nuolatinių pokyčių reikalavusi „Mercedes-Benz“ valdytojų taryba kaip reikiant turėjo įsiutinti Béla Barényi, kuris siekė išlaikyti „K-55“ originalumą ir autentiškumą. Nuolatinius pokyčius turėję atlikti turėjusiems inžinieriams galiausiai trūko kantrybė, kol galiausiai kompromisų paieškos pasiekė galutinę stotelę.
„Mercedes-Benz“ vadovai galų gale nusprendė, jog „K-55“ tiesiog nėra vertas tolimesnių investicijų. Ne tik dėl fakto, jog jiems „K-55“ projektas kėlė daugiau klausimų negu pasitikėjimo, bet ir dėl to, jog 1958-aisiais „Mercedes-Benz“ įsigijo „Audi“ bei „DKW“. Tą pačią akimirką koncerno vadovai nusprendė, jog būtent šios markės turėjo pasirūpinti pigesnių, liaudžiai skirtų automobilių gamyba, kol „Mercedes-Benz“ galėjo toliau rūpintis stambias kupiūras į kairę ar į dešinę mėtančių individų poreikiais.
Kaip tolesni įvykiai parodė – šis sprendimas buvo didžiulė „Mercedes-Benz“ klaida, nes aukštesnės klasės automobilių gamintoja į pigesnių mašinėlių segmentą įžengė tik devintame dešimtmetyje, kuomet 1982-ųjų rudenį „Mercedes-Benz“ pademonstravo „W201“, o praėjus dar 15-ai metų – A klasę.
