„Mercedes Benz“ norėdama įrodyti, jog jų gaminami dyzeliniai varikliai nėra tokie taršūs kaip kad kartais skelbia tam tikri žiniasklaidos kanalai, į naujos kartos A klasę bei atnaujintą C klasę pradės montuoti „OM 608“ vardu pavadintą dyzelinį motorą, kurio NOx emisija yra kelis kartus mažesnė negu reikalauja Europos Sąjungos normatyvai.
Šiuo metu automobilių gamintojai turi užtikrinti, jog dyzelinu varomų variklių NOx emisija neviršytų 168 mg/km. Tuo tarpu naujasis „Mercedes Benz“ motoras į atmosferą išmeta vidutiniškai vos 10 mg/km. Šie rodikliai buvo užfiksuoti ne laboratorijoje, bet bendro naudojimo keliuose atliekant naujus vidutinių kuro sąnaudų ir emisijų matavimus. Tačiau tai dar ne viskas.
„Mercedes Benz“ atliko ir kitų, keturių bei šešių cilindrų, „OM 654“ ir „OM 656“ dyzelinių variklių testus, kurie taip pat nustebino itin mažomis NOx emisijomis. Atliekant variklių bandymus bendro naudojimo keliuose, vidutinė NOx emisija svyravo tarp 40 - 60 mg/km. Šie motorai jau dabar yra montuojami į E bei S klasės modelius.
Tad kaip jiems pavyko tai padaryti? Visi trys varikliai buvo aprūpinti itin kompaktiška išmetamųjų dujų apdorojimo sistema bei keliais aukšto bei žemo slėgio „EGR“ vožtuvais. Be to, visi motorai naudoja „SCR“ katalizatorių technologiją, kurios dėka į deginių srautą prieš katalizatorių purkštuvu įpurškiamas tiksliai dozuotas „AdBlue“ skystis. Įpurškiamo skysčio kiekis priklauso nuo variklyje susidarančių azoto oksidų kiekio, t.y. nuo variklio momentinio sūkių dažnio ir sukimo momento. Vykstant hidrolizei, iš įpurkšto skysčio susidaro amoniakas, kuris, reaguodamas su azoto oksidais, paverčia juos azotu ir vandeniu, kurie yra nekenksmingi aplinkai.
Europos automobilių gamintojai pastaruosius metus jaučiasi taip, lyg būtų įvaryti į kampą. Netikėtai kilęs „Volkswagen“ taršos skandalas ir nuolatinės populistų kalbos apie neįtikėtiną dyzelinių variklių taršą paskatino daugelį vairuotojų atsisakyti itin taupių ir efektyvių jėgos agregatų.
Dyzeliniai varikliai visuomet buvo idealūs kompanionai tiems vairuotojams, kurie labai daug laiko praleidžia greitkelyje arba kiekvieną dieną į darbovietę važiuoja 100 ar daugiau kilometrų. Dyzelinis variklis šiuo metu neturi tinkamos alternatyvos, kuri leistų už pakankamai mažą sumą nuvažiuoti labai ilgą atstumą, ir vargu ar kada nors tokia alternatyva atsiras.
Nors dyzelinių variklių šalininkų gretos mažėja, tačiau Europos automobilių gamintojai tikrai nesiruošia atsisakyti technologijos į kurią buvo investuojama keletą dešimtmečių. „Daimler“ koncernas yra vienas iš tų automobilių gamintojų, kuris yra įsitikinęs, jog dyzeliniai varikliai gyvuos dar pakankamai ilgai.
Europos automobilių gamintojai pastaruosius metus jaučiasi taip, lyg būtų įvaryti į kampą. Netikėtai kilęs „Volkswagen“ taršos skandalas ir nuolatinės populistų kalbos apie neįtikėtiną dyzelinių variklių taršą paskatino daugelį vairuotojų atsisakyti itin taupių ir efektyvių jėgos agregatų.
Dyzeliniai varikliai visuomet buvo idealūs kompanionai tiems vairuotojams, kurie labai daug laiko praleidžia greitkelyje arba kiekvieną dieną į darbovietę važiuoja 100 ar daugiau kilometrų. Dyzelinis variklis šiuo metu neturi tinkamos alternatyvos, kuri leistų už pakankamai mažą sumą nuvažiuoti labai ilgą atstumą, ir vargu ar kada nors tokia alternatyva atsiras.
Nors dyzelinių variklių šalininkų gretos mažėja, tačiau Europos automobilių gamintojai tikrai nesiruošia atsisakyti technologijos į kurią buvo investuojama keletą dešimtmečių. „Daimler“ koncernas yra vienas iš tų automobilių gamintojų, kuris yra įsitikinęs, jog dyzeliniai varikliai gyvuos dar pakankamai ilgai.