Kol „BMW M5“ mėgavosi šlovės spinduliais, jo šešėlyje likęs, Štutgarte gimęs ir užaugęs „Mercedes-Benz 500 E“ didesnio susidomėjimo, dažniausiai, sulaukia tik iš šios markės gerbėjų.
Vis dėlto, išsklaidžius „BMW M5“ kerus, jungtinis „Mercedes-Benz“ ir „Porsche“ projektas galėtų būti laikomas vienu įspūdingiausių dešimto dešimtmečio automobilių.
Projektas gimė krizės įkarštyje
1988-aisiais „Porsche“ ir „Daimler“ koncerno vadovai pasirašė itin svarbią bendradarbiavimo sutartį. Joje aiškia formuluote buvo parašyta, jog „Porsche“ įsipareigoja sukurti eksperimentinę „W124“ modelio versiją bei pasirūpinti jos gamybos ypatumais „Porsche“ pagrindinėje būstinėje Štutgarte. Tik nedaugelis žinojo, jog tame pačiame mieste įsikūrusių gamintojų bendradarbiavimo pradžia buvo naudinga ne tik „Mercedes-Benz“, bet ir „Porsche“.
Dėl ženkliai sumažėjusios gamybos ir beveik visų neigiamų pagrindinių veiklos rodiklių, tuomet „Porsche“ išgyveno krizę. Tad kai „Mercedes-Benz“ valdantis „Daimler“ koncernas kreipėsi į kolegas, dirbančius „Porsche“ bendrovėje, jiems šis pasiūlymas atrodė kaip auksinės vertės gelbėjimosi ratas, kuris leistų pratęsti tolimesnę, itin svarbią „Porsche“ veiklą.
Nuo pat pirmųjų projekto sumanymo akimirkų, pajėgiausia „W124“ modelio versija turėjo pasižymėti neišskirtine išvaizda. Laikantis visų nuosaikaus „Mercedes-Benz“ dizaino reikalavimų, „500 E“ turėjo pranykti sraute su kitais eismo dalyviais. Vis dėlto, už šio labai abstraktaus reikalavimo slypėjo gausybė naudingų patobulinimų.
Palyginus su standartiniu modeliu, „500 E“ (vėliau „E 500“) buvo 56 milimetrais platesnis ir 23 mm žemesnis. „Porsche“ inžinieriai norėdami į ganėtinai siaurą variklio skyrių sumontuoti didingą V8 variklį akumuliatorių perkėlė į bagažinę.
Inžinieriai taip pat sumontavo ženkliai tobulesnius stabdžių, išmetimo sistemos komponentus. Be to, „Porsche“ subtiliai patobulino priekinių žibintų montavimo vietą, kuriose atsirado mažyčiai tarpeliai, pro kuriuos būdavo tiekiamas oras varikliui aušinti.
V8 konfigūracijos varikliai „Mercedes-Benz“ automobiliuose niekada nebuvo retas reiškinys, tačiau 1990-ųjų pradžioje pasirodęs „500 E“ su 5,0 litrų darbinio tūrio agregatu, galėjusiu išvystyti 326 arklio galias, kiekvieną automobilių tema rašiusį žurnalistą stebino įspūdinga galia ir pagreičiu.
Visus įprastus „W124“ modelio privalumus turėjęs „500 E“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 6,1 sekundės bei pasiekdavo 250 km/val. greitį. Šiandien šios charakteristikos neatrodo įspūdingai, tačiau techninės charakteristikos nesusako jausmo ir potyrių vairuojant tokį automobilį. Laikydamiesi itin aukštų „Porsche“ inžinierių standartų, automobilis nuolatos būdavo išbandomas Vokietijos greitkeliuose, kuriuose jis įspūdingu stabilumu įveikdavo didelius atstumus, spidometro rodyklei gulint ties 250 km/val. padala.
Sudėtinga logistika
Iš pradžių „Porsche“ per dieną pagamindavo dešimt automobilių. Vėliau, ženkliai išaugusi paklausa paskatino gamybos apimtis padidinti iki 20 vienetų per dieną.
„Mercedes-Benz“ automobilių procedūra buvo labai griežtai apibrėžta. „Daimler“ buvo įsipareigojusi kolegoms tiekti reikalingas kėbulo dalis. Joms atvykus į „Porsche“ gamyklą, specialiai atrinkta komanda surinkdavo automobilio kėbulą iš skirtingų, smulkių ir didesnių detalių, o tada surinktas kėbulas keliaudavo į „Mercedes-Benz“ gamyklą Sindelfingene, kur „500 E“ kėbulo buvo nudažomas.
Padarius tai, nudažytas kėbulas vėl grįždavo į „Porsche“ gamyklą, kur vykdavo galutinis „500 E“ surinkimas. Apskritai, skirtingos dalys ir automobiliai iš „Porsche“ į „Mercedes-Benz“ gamyklą ir atgal keliaudavo po du kartus į dieną.
Nepaisant ganėtinai sudėtingos logistikos, „Mercedes-Benz“ vos spėjo priiminėti „500 E“ modelio užsakymus.
Nors automobilio gamyba truko vos penkerius metus, tačiau per šį laiko tarpą iš „Porsche“ gamyklos išriedėjo daugiau nei 10 tūkst. „500 E“ vienetų.
Atsižvelgiant, jog „500 E“ kaina tuomet prilygo itališkiems superautomobiliams, V8 širdį turinčio modelio paklausa kaip reikiant viršijo abiejų bendrovių lūkesčius.
Išleido ribotos laidos „500 E Limited“ versiją
„W124“ kartos modelio gamybai judant link pabaigos, „Mercedes-Benz“ kartu su „Porsche“ suzgribo pristatyti ribotos laidos versiją, su kuria pavyktų tinkamai atsisveikinti su netikėtai populiariu tapusiu „500 E“.
1994 metais „Mercedes-Benz“ išdidžiai pristatė „500 E Limited“ vardu pavadintą versiją. Pagal gamintojo sumanymą, „Porsche“ turėjo pagaminti tik 500 šio modelio vienetų, tačiau galiausiai pagamintų egzempliorių kiekis išaugo iki 951.
Kaip bebūtų keista, tačiau skirtumų tarp „500 E“ ir „500 E Limited“ nebuvo labai daug.
„Porsche“ sumontavo naujo stiliaus, 17 colių lengvo lydinio ratlankius, dar kartelį minimaliai sužemino automobilio pakabą, tačiau „500 E“ šiokį tokį pranašumą buvo galima įžvelgti viduje.
„500 E Limited“ salone buvo galima išvysti kitokiu odos raštu apsiūtas priekines ir galines sėdynes. Vairo, pavarų perjungimo svirtis ir durų apdaila buvo pagaminta iš itin kruopščiai apdoroto klevo.
„Mercedes-Benz“ taip pat nepraleido progos „500 E Limited“ modeliui pagaminti kilimėlių bei vartotojo vadovo įdėklo su odiniu apmušalu.