Birutė SLAVINSKIENĖ
Pavasaris ne tik pražydina gėles ir apipila žaluma medžius. Dar jis išgena į gatves darbininkus, kurie tęsia pernai pradėtus darbus ir imasi naujų, kurių tikslas vienas – kad mūsų miestas gražėtų, darytųsi patogesnis ir jaukesnis. Pats laikas pakalbinti Tauragės rajono savivaldybės merą Praną Petrošių, kas, kur ir kada šiemet bus tvarkoma, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų Savivaldybė ir kokie sprendimai padėtų juos įveikti.
– Mieste jau prasidėjo senų projektų užbaigimas ir naujų įgyvendinimas. Kas ir kur šiemet bus tvarkoma, kokie darbai laukia?
– Projektų mūsų rajone šiuo metu įgyvendinama labai daug. Paminėsiu pagrindinius. Visiems gyventojams svarbūs vandentvarkos projektai. Ne mažiau svarbus – atliekų tvarkymas. Norėdami atitikti šių dienų reikalavimus, turime labai daug pasitempti dėl atliekų rūšiavimo, bioskaidžių atliekų atskyrimo atliekų rūšiavimo vietose. Šiluminių trasų atnaujinimas ir naujų klojimas – irgi labai svarbu. Jei trasos nesandarios, neišvengiami šiluminiai nuostoliai, o juos kažkas kažkada turi padengti.
Labai džiaugiuosi, kad vandentvarkos projektai eina į pabaigą. Pagramantis, Norkaičiai, Dapkiškiai – šiose vietovėse prateka pagrindiniai mūsų vandenys Jūra, Akmena. Kol buvo nesutvarkyti šių gyvenviečių nuotekų tinklai, nemažai teršalų patekdavo į tuos telkinius. Dabar visa tai bus sutvarkyta pagal pačius aukščiausius gamtosaugos reikalavimus. Tik reikės labai stipriai padirbėti, kad gyventojai suprastų tą svarbą ir kaip galima greičiau prisijungtų prie tinklų. Kai reikia prisitaikyti prie naujovių, naudingų visiems, o jos kainuoja, gyventojai dažnai stengiasi nutęsti kuo toliau. Toks pat projektas įgyvendinamas ir Gaurės miestelyje.
Galbūt verta labiau apsistoti ties tais projektais, kurie įgyvendinami mieste. Bus rekonstruojamos J.Tumo-Vaižganto, Prezidento, V.Kudirkos, Spaustuvės, Vytenio gatvės (dėl kurios buvo pamąstymų net taryboje, ar tikrai reikia ją rekonstruoti). Šiose gatvėse bus įrengta visa infrastruktūra – lietaus, kanalizacijos nuotekos, automobilių aikštelės ir kt.
Turime pradėti statyti labai svarbų, ilgai diskutuotą objektą, sulaukusį nevienareikšmiškų nuomonių, – pėsčiųjų tiltą per Jūros upę. Laukiame, kada rangovai pradės darbus. Šie projektai turės būti užbaigti per šiuos ir kitus metus.
Dar vienas labai svarbus objektas – dėl Konvencijos paminklo infrastruktūros. Šiemet pradėsime asfaltuoti važiuojamąją dalį nuo Sovetsko plento iki Konvencijos paminklo, įrengsime dviračių ir pėsčiųjų taką ir kelią nuo Konvencijos paminklo iki Lauksargių.
– Natūralu, kad kai miestas bus aktyviai tvarkomas, žmonės susidurs su kai kuriais nepatogumais. Kokie jie?
– Kada kai kurios gatvės perkasamos, lieka vienos krypties eismas. Tačiau, manau, šiemet to nebus, nes visur yra apvažiavimai. Taigi jokių nepatogumų gyventojai patirti neturėtų.
– Kiek ES lėšų bus įsisavinta šiemet mūsų rajone ir kiek tai kainuos biudžetui?
– Visų šiuo metu įgyvendinamų projektų, išskyrus tuos, kurie įgyvendinami iš kitų finansavimo šaltinių, – Nemuno žemupio, vandentvarkos, bendra vertė – maždaug 31 mln. litų. Mūsų Savivaldybė prie jų prisideda 5 mln. litų.
– Esame bene mažiausiai prasiskolinusi savivaldybė. Koks mūsų rajono balansas? Kaip sekasi suvaldyti nemažą ūkį?
– Iš tiesų, patenkame į savivaldybių, kurių finansinė situacija geriausia, šešetuką. Priežastis viena – visada siekiame labai aiškios tvarkos finansų srityje. Pinigai nebuvo švaistomi, nebuvo pravalgomi ar išeikvojami atlyginimams. Yra labai aiškiai apibrėžta, kur kokie pinigai gali būti naudojami: kas švietimui, kultūrai, kas atlyginimams ar projektų kofinansavimui. Šiuo metu esame pasiskolinę 8 mln. litų, pagrindinė jų dalis – vandentvarkos projektams, vandens valymo įrenginiams statyti. Dalis šių darbų jau atlikta. Savivaldybė buvo priėmusi tokį sprendimą – imtis šias išlaidas ant savo pečių, nes kitaip būtų tekę labai pabranginti vandenį gyventojams. Jei ne tai, turėtume visiškai laisvas rankas. Skolos palaipsniui tirpsta. Prireikus dar galime skolintis iki 16 mln. litų ir imtis naujų projektų.
Laikytis griežtos finansinės drausmės labai svarbu dar ir dėl to, kad tik taip galime imtis naujų projektų. Juk artėja naujas finansinis laikotarpis, 2014–2020 m., kai Lietuvai atsivers didelės finansinės galimybės iš ES. O darbų dar labai daug, užteks kelioms kadencijoms į priekį, kitiems žmonėms dirbti. Nemažai savivaldybių jau dabar neturi pinigų, jau yra išsėmusios savo galimybes skolintis, nežinau, ką jos darys, kai reikės kofinansuoti projektus.
– Tauragės rajono savivaldybės 2013–2014 metų korupcijos prevencijos programoje viena iš labiausiai korumpuotų įstaigų ir organizacijų respondentai įvardijo ir Savivaldybės administraciją bei jos padalinius (12 proc.). Ką manote apie tai?
– Mano iniciatyva 2011 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta Savivaldybės antikorupcijos komisija, į kurią įeina visų taryboje esančių politinių partijų, frakcijų atstovai ir Savivaldybės specialistai. Kodėl pasirinkome tokį variantą? Dažniausiai akmenukai metami į valdančiuosius. Stengėmės apjungti visas politines jėgas, stengėmės, kad niekas neliktų nuošalyje, kad niekam nekiltų abejonių dėl komisijos darbo skaidrumo. Komisija paruošė savo veiklos planą. Dirbdami kartu, visų partijų atstovai gali labai aiškiai, nedviprasmiškai spręsti visus klausimus.
Nežinau, kaip tai galima vertinti, bet Savivaldybėje nuo 2002 m. (aš dirbu nuo 2003 m.) neužfiksuota nė vieno korupcijos atvejo. Suprantu, kad kalbų, pamąstymų yra visokių, bet kad tai pasitvirtintų, neturime nė vieno atvejo. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos kasmet gaunu rizikos analizę mūsų Savivaldybėje. Metai iš metų nėra jokių duomenų, neužfiksuota nė vieno korupcijos atvejo nei tarp darbuotojų, nei tarp politikų.
– Kokios didžiausios šiuo metu problemos rajone jus jaudina?
– Mano akimis, pati didžiausia problema yra nedarbas. Respublikos mastu daug kalbama apie tai, kad reikia gerinti verslo situaciją, nes tai padėtų kurti naujas darbo vietas. Mano patarėja Rita Dumbliauskaitė įpareigota užsiimti tuo klausimu, išanalizuoti situaciją, ką galima padaryti šioje srityje, kad situacija keistųsi.
Mano žiniomis, Ūkio ministerija įgyvendina specialią programą, pagal kurią jauni verslininkai gali gauti finansavimą iki 4 mln. Lt regioninio verslo plėtrai.
Labai palengvintų mūsų verslo aplinką, investicijų atėjimą ir regiono ekonomiką apskritai, jei būtų išspręstas bevizio sienos kirtimo klausimas. Ir Regiono plėtros tarybos vardu – esu jos pirmininkas, ir Savivaldybės vardu dėl bevizio režimo įvedimo esame kreipęsi į Vyriausybę, Prezidentę, Užsienio reikalų ministeriją. Tai politiniai dalykai, kurie turi būti sprendžiami aukščiausiu lygiu. Kaip pavyks juos suderinti vadovams, didele dalimi nulems mūsų regiono ekonomikos ateitį.
Labai jaudina mokyklų tinklo pertvarka. Per visus tarybos posėdžius buvau tos nuomones ir dabar tebesu, kad mokyklas kaime, kad ir su mažiau mokinių, reikia išsaugoti. Tai ir kultūros židinys, ir vaikų patogumas. Abejoju, ar visada teisinga nuomonė, kad jungtinėse klasėse jie gaus prastesnį išsilavinimą. Laikausi nuomonės, kad Baltrušaičių pagrindinė mokykla galėjo dirbti dar ne vienerius metus. Bet taryba yra taryba, ji taip apsisprendė.
Labai aštrios socialinės problemos. Socialinių išmokų tenka mokėti vis daugiau. Tikiuosi, kad artimiausiu metu šioje srityje bus didelių pakeitimų.
Tarp savo prioritetų turiu įsirašęs greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos išlaikymą Tauragėje. Norima, kad ji būtų prijungta prie kurio nors didesnio centro – Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių ar Kauno. Sveikatos apsaugos ministerija, kai kurie aukštesnio lygmens pareigūnai bando įrodyti, kad čia nėra jokių problemų, tačiau aš įžvelgiu pavojų. Manau, kad didieji centrai tuo suinteresuoti, nes jaučia, kad gali atsirasti pacientų trūkumas, ir tada jie bus nukreipiami ten, kur yra daugiau vietų. Mums išlaikyti dispečerinę kainuotų apie 4 mln. Lt. Regiono merai prisidėti atsisako. Dar bandau įrodinėti ministerijoje, tačiau matau vienintelę išeitį – būsime priversti jungtis.
Labai jautrus klausimas – užimtumas. Turime rasti būdų, galimybių, kad jaunimas nesiorientuotų kuo greičiau išvykti, o norėtų likti čia, turėtų čia rasti galimybę kurti verslą, save realizuoti ir daryti gerus darbus. Balandį pasitvirtinome 2014–2020 m. strateginį plėtros planą, jame tam skiriama daug dėmesio. Ankstesniu finansiniu laikotarpiu tai nebuvo finansuojama, o dabar bus.
– Nykstantys kaimai, didžiulė emigracija, nedarbas. Tai pagrindiniai skauduliai, kurie kamuoja visą šalį. Esate dažnas svečias ministerijose, Vyriausybėje. Vis planuojama su šiais skauduliais kovoti, bet situacija tik prastėja. Ką manote apie tai? Ką gali nuveikti Savivaldybė, o galbūt tos problemos tik Vyriausybei ar Seimui įveikiamos?
– Man sunku konkrečiai atsakyti, bet iš principo manau, kad pradedant nuo pačios žemiausios grandies – seniūnijų, vėliau savivaldybės, Vyriausybė, mano supratimu, per mažai skiria dėmesio šitoms problemoms. Ankstesniais metais kai kurios institucijos net džiaugdavosi, kad žmonės emigruoja. Mano supratimu, tai tragedija, kad išvažiuoja mūsų patys darbingiausi žmonės, perspektyvus jaunimas, geriausi protai. Norint pagyvinti ekonomiką, pakelti gyvenimo lygį reikia tai sustabdyti. Mūsų žmonės darbštūs ir protingi, tik reikia jiems padėti, sudaryti sąlygas. Užtenka žiūrėti į verslininkus, kurie ką nors kuria, kaip į blogiečius. Iš tikrųjų jie įkuria darbo vietas sau ir kitiems. Labai gerai, kad Vyriausybė iš esmės ėmėsi namų renovavimo. Milijardas 300 mln. litų – milžiniškos lėšos. Tai vienas iš sprendimo būdų, galimybė pritraukti jaunų žmonių, susigrąžinti išvykusius specialistus. Privalome žinoti apie kiekvieną jauną žmogų, ko jam trūksta, kuo galime padėti.
– Dažnai opozicijos esate kritikuojamas dėl atsainaus požiūrio į užsienio investicijas. Jums nuolat prikaišiojamas žlugęs korėjiečių projektas. Ar Savivaldybė šiandien turi patrauklių projektų užsienio investuotojams?
– Dažnai būna kritika dėl kritikos, taip politikoje priimta. Kritika dažnai būna ir nepelnyta. Pietų korėjiečiai pabėgo ne tik iš Tauragės, bet ir iš Lietuvos. Tačiau pažiūrėkim, koks mūsų požiūris. Bandėme jiems ieškoti vietos vienur, kitur. Koks buvo pasipriešinimas jiems! Patys rėkiam, kad neateina investicijos, ir patys darome viską, kad tik jos neateitų. Su pietų korėjiečiais nieko nepralošėme, tik planai liko neįgyvendinti. Investavome gal tik apie 16 tūkst. Lt. Niekas neprapuolė. Yra suformuotas žemės sklypas, sukurta infrastruktūra, ir mes galime atsiradus progai jį pasiūlyti kitam investuotojui.
Buvusiame kariniame dalinyje tiesiama gatvė su visa infrastruktūra, bus paklotos visos komunikacijos, yra apie 17 ha plotas, taigi ir ten bus patraukli teritorija kurtis naujiems verslo objektams. Atsiras norinčiųjų. Ir pati Savivaldybė ten planuoja statyti poilsio ir pramogų parką, ES 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu ten turėtų būti pastatytas baseinas, kino teatras, SPA centras. Kita gera teritorija – 26 ha sklypas Bernotiškės gatvėje, kurį irgi galime bet kam pasiūlyti.
Kalbėjau su Užsienio reikalų ministru, prašiau, kad kai Lietuva pirmininkaus ES tarybai, kad paorganizuotų, nukreiptų komisijos dalį veiklos į mūsų regioną, kad galėtume jį pristatyti.
Taigi tuo klausimu dirbama, bet tai labai sunku – esame šiek tiek atitolę nuo pagrindinių traukos centrų. Galbūt keisis situacija su investicijomis, kai bus pastatytas naujasis tiltas per Nemuną ir išsispręs klausimas dėl bevizio režimo. Manau, kad pirmininkavimas ES tarybai – tam labai gera proga.
– Daug kritikos sulaukia Verslo ir turizmo informacijos centras. Ar, Jūsų manymu, ji teisinga, o galbūt prieš centro vadovo neveiklumą užsimerkiate sąmoningai – šiaip ar taip, jis Jūsų bendrapartietis?
– Nepriklausomai nuo partiškumo, darbo reikalais esu vienodai reiklus visiems. Gal netgi atvirkščiai – jei priklausai valdančiajai partijai, privalai dirbti nepriekaištingai.
Šiuo konkrečiu atveju nelabai suprantu to nuolatinio Verslo ir turizmo informacijos centro puolimo. Manau, kad kai kurios politinės jėgos, kai kurie tarybos nariai šį klausimą kelia perdėtai. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Verslo ir turizmo inforcijos centras dirba be priekaištų. Taisytinų dalykų yra nemažai, tačiau nėra taip, kad reikėtų kelti personalijų klausimą. Manau, kad galbūt centro kolektyvui reikia iškelti konkretesnes užduotis ir tada žiūrėti, kaip jie su jomis susitvarkys.
Beje, kur kas didesnių problemų matau ne verslo, o turizmo informacijos srityje. Žmonės, šioje srityje dirbantys daug metų, galėtų padaryti kur kas daugiau. Mūsų rajone tikrai yra ką parodyti, kuo didžiuotis, tiesiog per mažai reklamuojamės.
