Neseniai Vilniaus apylinkės teismas nuteisė vilnietį, vadinamosios „Mentų brigados“ vadą Marjaną Taraškevičių (37 m.), pravarde Marekas, aštuoneriems su puse metų nelaisvės už kokaino įgijimą ir platinimą.
Naujuoju kontrabandos karaliumi vadintas Marekas buvo suimtas dar 2011 metų lapkritį, tačiau trejus metus buvo gydomas nuo galimai apsimestinės psichikos ligos, tad visas šis laikas jam įskaitytas į bausmės laiką. Tačiau M. Taraškevičiaus laukia dar ne vienas teismo nuosprendis – Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Marekas kaltinamas pagal LR BK 189 str. – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, o prokurorai baigia taškus sudėlioti rūkalų kontrabandos byloje.
Kaltinamasis uoliai stengiasi išsisukti nuo jam metamų kaltinimų, tad sunku prognozuoti, kiek šiam, įvardijamam kaip vieno didžiausių paskutinio meto nusikalstamų susivienijimų vadeivai ištikrųjų teks praleisti už grotų.
Pasak teisėsaugos analitikų, narkotikų bei tabako kontrabanda besiverčiančios nusikalstamos grupuotės uždirba šimtamilijoninius pelnus, o gauti pinigai ne tik investuojami į „verslą“, bet ir skiriami papirkti teisėsaugai bei politikams. Tą įrodė ir M. Taraškevičius, keletą metų vaidindamas ligonį ir naudodamasis pažįstamų psichiatrų pagalba, kurie savo išvadose patvirtindavo, jog gudriai sukantis nusikalstamą verslą vyras – liaudiškai tariant, esąs visiškas kvailys. Kalbama, jog pažyma, kad Marekas „nesupranta savo veiksmų“, t.y. yra nepakaltinamas, galėjusi kainuoti apie 160 000 eurų arba 0,5 milijono litų.
„Slidusis“ Marekas Su dambrauskinių gauja (gaujos lyderis Jonas Dambrauskas 2013 metais buvo nuteistas už advokato ir sostinės tarybos nario Sergejaus Novikovo nužudymą 18 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliaciniai skundai bus nagrinėjami tik kitų metų sausį) anksčiau sietas M. Taraškevičius sostinės policijai gerai žinomas jau daugelį metų, ne kartą teistas už vagystes, narkotinių medžiagų platinimą bei kitus nusikaltimus.
2003-iųjų gruodį buvo pasikėsinta Mareką susprogdinti. Vidury baltos dienos sostinės Kalvarijų gatvėje sprogo užtaisas, pritvirtintas prie 2000 metų laidos visureigio „Mitsubishi Pajero“ dugno. Prie vairo sėdėjusiam M. Taraškevičiui pasisekė – jis buvo tik nestipriai sužeistas, tačiau automobilį sprogmuo sumaitojo nepataisomai.
Po metų, 2004-ųjų spalį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė kelis tarptautinio masto narkotikų prekeivių grupuotės narius: du kazachus, čėčėną ir vilnietį, buvusį policijos pareigūną Vincentą Mačiulaitį. Vyrai turėjo apie kilogramą heroino. Po to buvo sulaikytas ir M. Taraškevičius, kuris, kaip įtariama, ir buvo užsakęs pristatyti šiuos kvaišalus. Tačiau tuomet Marekas sugebėjo išsisukti nuo griežtos bausmės – pasitelkęs gudrius advokatus vyras tepelnė simbolinį atpildą ir toliau tęsė pelningą „verslą“.
Gaujos galva M. Taraškevičiaus vadovaujama nusikalstama grupuote, užsiimančia rūkalų bei narkotikų kontrabanda, pareigūnai susidomėjo 2010 metais. Gavę duomenų apie įtartinų automobilių judėjimą per sieną ir atlikę kitus operatyvinius veiksmus, Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai per kelis kartus sulaikė dešimtis vilkikų su cigarečių kontrabanda, tačiau neviešino sulaikytų gabentojų pavardžių, o pagrindinį dėmesį sutelkė į pagrindinius kontrabandos organizatorius bei jų bendrininkus ir ėmė juos sekti.
Pareigūnai išsiaiškino, jog būtent M. Taraškevičius tvarkė visus su kontrabanda susijusius reikalus. Tą patvirtino liudytojai, tame tarpe ir Latvijos pilietis Romanas Šnipkis (anksčiau latviui dėl svarbių duomenų pateikimo apie nusikalstamos grupuotės veiklą buvo skirta valstybės apsauga, o dabar šis vyras pasodintas už grotų dėl kitų nusikaltimų – aut. past.). Bendradarbiauti su pareigūnais sutikęs R. Šnipkis buvo neblogas M. Taraškevičiaus pažįstamas, dažnai viešėdavęs prabangiuose šio namuose, dalyvaudavęs įvairiuose Mareko rengiamuose pobūviuose.
Beje, šis vyras tyrėjams pateikė informacijos ne tik apie Mareko gaujos darbelius ir pasiskirstymą pareigomis, bet ir apie sostinės advokatą Vitoldą Petravičių, ketinusį papirkti dabar jau buvusį Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną (tiek advokatas, tiek eksteisėjas jau nuteisti).
Pranoko Karalių „Akistata“ jau yra rašiusi, kad 2011 metų lapkričio pabaigoje pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai duomenų, kad galėtų surengti specialią operaciją – sulaikyti įtariamus kontrabandos organizatorius. Tam buvo pasitelkti ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Tądien vienu metu Vilniaus apskrityje buvo atlikta daugiau nei 50 kratų, o jų metu rasta narkotinių medžiagų, didžiuliai grynųjų pinigų kiekiai, sprogmenys, ginklai ir nemažai, kaip įtariama, pavogtų daiktų.
Šios operacijos metu buvo sulaikyti 25 asmenys, tačiau vėliau įtariamųjų ratas išaugo iki 60-ies. Didelė dalis jų buvo suimti, tačiau vėliau kai kuriems jų kardomosios priemonės buvo pakeistos į švelnesnes: pasižadėjimus neišvykti ir kt.
Iki tol buvo laikyta, jog didžiausia ir įžūliausia – garsiojo kontrabandininko Viliaus Karaliaus vadovaujama kontrabandininkų nusikalstama grupuotė. Tačiau sulaikius Mareką, paaiškėjo, kad šio vadovaujamo kriminalinio susivienijimo veikla smarkiai pralenkė kontrabandos karaliumi laikytą buvusį policininką V. Karalių.
M. Taraškevičiaus vadovaujama gauja buvo įvardinta kaip viena pavojingiausių, didžiausią žalą valstybės biudžetui padariusių organizuotų struktūrų. Vien jų kontrabanda atgabentų cigarečių vertė buvo skaičiuojama dešimtimis milijonų litų.
Tuo metu Lietuvoje buvo sulaikyta 19 vilkikų su kontrabandinėmis cigaretėmis (vertė – apie 23 mln. litų) iš Rusijos ir Baltarusijos, o Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – dar 12 krovinių (vertė – apie 10 mln. litų). „Kišenpinigiai“ ir kvaišalai Sulaikymo metu M. Taraškevičius buvo užkluptas savo visureigyje, o jo rankinėje aptikta maždaug ketvirtis milijono litų įvairia valiuta. Įtariamasis pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, kam jam šiuo metu reikalinga tokia suma, tad pareigūnai juokavo, jog tai, ko gero, tik kišenpinigiai...
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad M. Taraškevičiaus vadovaujamos grupuotės vyrai dideles pinigų sumas plovė per legalias tolimų giminaičių ar bičiulių bendroves.
Taip pat buvo nustatyta, jog M. Taraškevičius iki 2010 metų liepos 8 dienos įsigijo ir laikė 98,066 gramų baltos medžiagos, kurioje buvo 72,4 gramo kokaino, o vėliau šią medžiagą už 14 490 litų pardavė nusikalstamą veiką imitavusiam valstybės saugomam liudininkui R. Šnipkiui.
Paaiškėjo ir tai, jog kontrabandininkams talkino muitinės bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai.
Beje, daugelis šios nusikalstamos grupuotės narių – tikri intelektualai, puikiai išmanantys teisinius dalykus, yra dirbę policininkais, studijuojantys teisę, turintys aukštas pareigas užimančių draugų ir pan.
Štai, kad ir gaujos „smegenimis“ laikomas Vincentas Mačiulaitis, pravarde Vincukas maždaug iki 1997-ųjų dirbo Vilniaus 6-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos operatyviniu darbuotoju. Būtent jis garsėjo ryšiais su teisėsaugininkais, kurie padėdavo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančių areštų ne vienam gaujos nariui. Užtat šis nusikalstamas susivienijimas kai kuriuose sluoksniuose ir buvo vadinamas „Mentų brigada“.
„Neveiksnus“ milijonierius
Vos tik sulaikytas ir uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių M. Taraškevičius įvairioms istitucijoms ėmė skųstis prastomis laikymo sąlygomis ir neaišku nuo ko kylančia depresija. M. Taraškevičius pasiekė, kad jam būtų paskirta psichiatrinė ekspertizė, o ekspertai jį pripažino… nepakaltinamu!
„Toji išvada sukėlė abejonių, kadangi byloje turimais duomenimis, įtariamasis į įkalinimo įstaigą buvo pristatytas sveikas, be to, tyrimo metu esame gavę duomenų, kad įtariamasis sąmoningai simuliuoja psichikos sutrikimą. Taip pat byloje yra duomenų, kad įtariamasis, su teisėsaugos pareigūnais elgdavosi sąmoningai, kalbėdavo bylos klausimais“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas, apskundęs ekspertizės išvadas teismui.
Panašu, kad Marekas buvo rimtai ruošiamas simuliuoti psichinę ligą. Kitą vertus, įtariama, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) sudaryta komisija, padariusi išvadą, kad įtariamasis M. Taraškevičius yra nepakaltinamas, galimai galėjusi būti papirkta. Šioje istorijoje buvo minimos dvi pavardės. Dabar jau buvusio VTPT direktoriaus Konstantino Daškevičiaus ir jo pavaduotojos Jelenos Marcinkevičienės. Būtent pastarosios vadovaujama komisija pirmą kartą tyrė M. Taraškevičių ir pripažino jį ligoniu.
Sklandė gandai, kad J. Marcinkevičienė daugelį metų gyvena viename name su savo viršininku Konstantinu Daškevičiumi. Vieša paslaptis ir, kad kartu vyksta ir į itin brangiai kainuojančias keliones į egzotines šalis. Be to J. Marcinkevičienės sūnus Tomas – geras M. Taraškevičiaus draugas.
Prokuroras G. Norkūnas tuomet irgi teigė, jog byloje yra duomenų apie tai, kad M. Taraškevičius palaikė ryšius „su asmeniu, kuris yra vieno iš ekspertizę atlikusių ekspertų šeimos narys“.
Beje, kilus skandalui, K. Daškevičius paliko Teismo psichiatrijos tarnybos vadovo postą, o Marekui buvo paskirta dar viena teismo psichiatrinė ekspertizė.
Nusibodo ligoninėje
Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla, kurioje M. Taraškevičius buvo kaltinamas bandymu parduoti didelį kiekį kokaino, buvo atversta 2013 metų rugpjūčio pabaigoje, tačiau Marekas teismo posėdžiuose nedalyvavo – mat ir antrosios ekspertizės išvadoje buvo įrašyta, kad M. Taraškevičius yra neveiksnus. Kadangi prokurorai nenuleido rankų, buvo pasiekta, kad „didysis“ ligonis būtų gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Anot ekspertizę atlikusių psichiatrų, vyras sirgo vidutinio sunkumo depresija ir negalėjo atsakyti už savo veiksmus. Ką gi, manau, kad kiekvieną, kuris žino, jog gresia ilgi nelaisvės metai, gali apimti įvairaus sunkumo depresija...
Tačiau M. Taraškevičius, atsidūręs Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, praleidęs joje gerą pusmetį, nutarė, kad jo jau nebereikia gydyti ir per savo gynėjus bandė užginčyti šių metų vasario mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtą nutartį, kuria jo buvimo terminas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo pratęstas iki gegužės 23 dienos. Tačiau Vilniaus apygardos teismas šį skundą atmetė.
Tinkamai negydė
Pernai rugpjūtį į teismo posėdį buvo pakviesti teismo ekspertai – klaipėdietis psichiatras Darius Tamašauskas ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis, kurie birželį turėjo galimybę apžiūrėti ligonį ir įvertinti jo būklę. Jie abu patvirtino, jog M. Taraškevičius dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdžiuose.
Tačiau teismo posėdyje dalyvavusi generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė tokius ekspertų teiginius vertino skeptiškai – mat Lukiškių tardymo izoliatoriaus psichiatrė buvo konstatavusi, kad M. Taraškevičius gali būti išmokytas simuliuoti psichinę negalią. Tai išgirdęs psichiatras D. Tamašauskas tvirtino, jog „simuliuoti tokį sutrikimą tokį ilgą laiką praktiškai neįmanoma“, tik, girdi, kaltinamasis dabar greičiausiai būtų sveikas, jei tik būtų buvęs rimtai gydytas. Neva į M. Taraškevičiaus gydymą žiūrima atmestinai, gydymas buvęs neadekvatus, girdi, skirtos per mažos vaistų dozės... Ekspertas užsiminė, jog galbūt būtų tikslinga taikyti kaltinamajam priverstines gydymo priemones, nes tuomet nereikėtų ligonio atsiklausti, ar jis nori vartoti paskirtus vaistus, ar ne. Iki šiol tokią pasirinkimo laisvę M. Taraškevičius turėjo. Priverstinai išgydžius nusikalstamo susivienijimo organizatorių, šis nebeturėtų galimybės išvengti ir kitų jo laukiančių bylų.
Na, matyt, psichiatrai pagaliau nustatė tinkamas vaistų dozes ir ėmė Mareką rimtai gydyti, nes pagaliau Utenos teismo medicinos ekspertai nurodė, kad M. Taraškevičius neserga jokia psichikos liga ir nuosprendį dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo Marekas išklausė kaip savo veiksmus suvokiantis asmuo.
Sutiko bendradarbiauti Užtat „Mentų brigados“ pilkasis kardinolas Vincentas Mačiulaitis-Vincukas, kaip buvęs operatyvininkas, greitai suvokė, kad neverta žaisti „kvailio“, o daug naudingiau pasistengti sumažinti savo indėlį į nusikalstamas veikas, o gal net ir išvengti atsakomybės. Taigi, Vincukas prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų bei, pradėjęs bendradarbiauti su tyrėjais, išklojo viską apie gaujai padėjusius pareigūnus bei apie tuos, kurie gabeno per sieną krovinius. Tačiau „Akistatos“ žiniomis, tai tebuvo smulkios žuveles: žemo rango muitininkai, praleidę vilkikus su kontrabanda bei eiliniai vairuotojai, kartais net nežinoję, ką veža.
Be Vincuko su pareigūnais sutiko bendradarbiauti ir daugiau gaujos narių. Kai kuriems iš jų yra skirta net valstybės apsauga.
Kaltės nepripažino
M. Taraškevičius vengė atsakinėti į klausimus tiek tiriant nusikaltimus, tiek teisme. Kategoriškai neigė ir savo kaltę, pareiškęs, kad kalbėsiąs tik po visų liudininkų apklausų. Tačiau, kaip jau minėjau, pakankamai duomenų apie Mareko vadovaujamos gaujos ir paties vadeivos indėlį į nusikalstamas veikas pateikė šiuo metu dėl įvairių nusikaltimų už grotų laikomas Latvijos pilietis R. Šnipkis bei kiti proceso dalyviai. Tai šio vyro liudijimas ir slapta darytas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip M. Taraškevičius parduoda 98 gramus psichotropinės medžiagos, kurioje buvo 72 g kokaino, tapo pagrindiniu įkalčiu baudžiamojoje byloje.
Išklausęs slaptąjį R. Šnipkio darytą įrašą, Marekas pareiškė, jog įraše skamba tai visai ne jo balsas. M. Taraškevičius teisme tvirtino, jog R. Šnipkis pats „prisidirbęs“ – sukčiavęs ir klastojęs dokumentus, pridaręs žmonėms nuostolių, todėl visaip sukęsis, kad tik išeitų į laisvę: sutikęs bendradarbiauti su pareigūnais bei daręs viską, ką šie jam liepę. Deja, tokie pasiteisinimai teismo neįtikino ir kokaino pardavėjui buvo skirti 8 su puse metų nelaisvės. Žinoma, šį Vilniaus apylinkės nuosprendį M. Taraškevičius gali skųsti.
Dar dvi bylos
Tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme neseniai pradėta nagrinėti ir dar viena baudžiamoji byla, kurioje Marekas kaltinamas nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu.
Pasirodė, kad iš kvaišalų gautų pajamų buvo per maža, tad M. Taraškevičius savo name „atidarė“ dar ir vogtų daiktų supirktuvę. Mat kiti M. Taraškevičiaus vadovaujamos grupuotės nariai – broliai Popovai vertėsi žaibiškomis vagystėmis, tad būtent Mareko namuose šie daiktai ir būdavo realizuojami.
Pasak prokuratūros, įtariama, kad M. Taraškevičius galimai neteisėtai 2010-2011 metais įsigijo iš Vilniaus parduotuvių pavogtų įvairių daiktų: kailinių, laikrodžių, kompiuterių, telefonų už 26 400 litų. Kaip liudininkai byloje apklausti du Baltarusijos piliečiai, kurie iš Mareko pirko vogtus daiktus šio namuose, juokais vadinamame „Hypermarket Popik“.
Prokurorai turi duomenų, jog M. Taraškevičius iš vieno vyro pirko parduotuvėje „Ženeva“ pavogtą laikrodį, kurio vertė – 4700 litų, iš parduotuvės „iDeal“ pavogtą planšetinį įrenginį, dvejus kailinius, kurie buvo pavogti iš bendrovės „Vitedra“. Šiuos prabangos daiktus Marekui pristatydavo žaibiškai parduotuvėse sugebėję „apsisukti“ broliai Nikolajus ir Olegas Popovai. Pagal vieno jų pravardę – Popikas, ir buvo praminta nelegali Mareko parduotuvė.
M. Taraškevičius ir čia neigia savo kaltę: neva jis nieko apie jokią parduotuvę nežinojęs. Tačiau jį ir šiuo atveju išdavė saviškiai: tiek Baltarusijos verslininkai, bendradarbiavę su Mareku, kai šis gabeno į Lietuvą kontrabandines cigaretes, tiek jau minėtas R. Šnipkis, kuris dažnai lankydavosi M. Taraškevičiaus namuose. Jie visi tvirtino ne kartą pirkę Mareko „prekybos centre“ prabangos prekes, drabužius, papuošalus. Pasak baltarusių, Marekas visada pranešdavo, kuomet jo „prekybos namuose“ atsirasdavo vertingų daiktų.
Vienas baltarusis prisipažino buvęs pilkojo „Mentų brigados“ kardinolo V. Mačiulaičio vestuvėse, kur buvo supažindintas su Mareku, ir šis pasiūlęs užsiimti labai pelningu verslu – cigarečių kontrabanda.
Kai 2011 metų lapkritį pareigūnai sulaikė M. Taraškevičių ir kitus įtariamuosius, pas juos buvo rasta apie 100 mln. vienetų nelegalių rūkalų. Valstybei galimos žalos dydis siekia apie 30 mln. litų. Ši byla kol kas dar neperduota teismui, tačiau jau baigiama tirti. Joje kaltinimai pareikšti 32 asmenims.
TIK FAKTAI:
Depresijos neva kamuojamas Marekas gyveno Vilniuje kelių milijonų vertės prabangiame name. Turtas registruotas jo uošvės vardu.
Kitoje gatvės pusėje – ir M. Taraškevičiaus gaujos „smegenų centro“ Vincento Mačiulaičio kotedžas. Jo vertė taip pat ne ką mažesnė.
M. Taraškevičius pagarsėjęs kaip itin prabangių automobilių mėgėjas. Dažniausiai važinėjo tokiais, šimtus tūkstančių litų kainuojančiais automobiliais, kaip „Porsche Cayenne Magnum“ ir BMW X6.
Gaujos narių ir jų šeimos šventės, gimtadieniai nepraeidavo be pinigų švaistymo. Į tokius pobūvius koncertuoti atvykdavo atlikėjai net iš užsienio. Tarp jų – garsus Rusijos estrados atlikėjas Vilis Tokarevas ir kitos Maskvos pramogų verslo įžymybės.
Nelegalaus verslo rykliai investavo įspūdingus pinigus į nekilnojamąjį turtą, pirko brangius sklypus aplink Vilnių, nemažai prestižinių butų sostinėje, kurie iki šiol yra nuomojami.
Neretai savaitgalius kontrabandininkai mėgdavo leisti Kanarų salyne esančios Tenerifės paplūdimiuose. Ne tik čia, bet ir kitose egzotiškose šalyse vilniečiai nevaržomai pramogaudavo: sportuodavo, žvejodavo, medžiojo, mėgaudavosi kitais brangiai kainuojančiais malonumais.
Kalbama, kad V. Mačiulaitis yra aistringas lošėjas. Nemažai kontrabandoje uždirbtų pinigų jis paprasčiausiai pralošdavo sostinės lošimų namuose.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
