Patriką Džeiną persekioja praeitis. Buvęs ekstrasensas, teigęs turintis ypatingų gebėjimų skaityti žmonių mintis, padėjęs bendrauti su mirusiais artimaisiais ir taip sėkmingai melžęs pinigus, kartą iš puikybės televizijos laidoje pareiškė puikiai pažįstantis garsų žudiką ir jau yra sudaręs psichologinį jo portretą. Serijinis žudikas Raudonasis Džonas įsižeidė ir nusprendė pamokyti pasipūtėlį ekstrasensą asmeniškai, žiauriai nužudydamas jo žmoną ir dukrelę.
Skaudžiai pamokytas ir sugėdintas Džeinas įsidarbina Kalifornijos Tyrimų biuro konsultantu – jis padės gaudyti kitus žudikus su sąlyga, kad jam bus leista medžioti Raudonąjį Džoną. Džeinas pripažįsta jokių antgamtinių gabumų niekada neturėjęs, tiesiog išlavinęs savo pagavumo talentą stebėdamas žmonių elgesį. Iš menkiausių smulkmenų jis atpažįsta melagius ir, negalėdamas atsispirti cirko balagano stiliui, pompastiškai demaskuoja nusikaltėlius.
Džeino personažas kritikus ir gerbėjus pavergė savo pasipūtimu ir keistumu. Jis ir erzina, ir žavi, jam reikia jei ne angeliškos, tai bent velniškos kantrybės.
„Aš visada buvau drovus, - sako Simonas Bakeris, - ir toks personažas man buvo nemažas iššūkis. Džeinas iškalbus, be galo pasitiki savimi, nepaprastai įžūlus! Prisipažinsiu, kad žavesį vaidinti daug lengviau“.
Gimęs Australijai priklausančioje Tasmanijos saloje, jis užaugo Naujajame Pietų Velse. Aktorius didžiuojasi darbininkiška kilme, tačiau neslepia, kad vaikystėje ragavo vargo. Vaikystę skaudino stiprus, valdingas patėvis, užspausta motina, tačiau būtent tai vertė maištauti ir ieškoti savojo kelio.
Pabėgti nuo rūsčios tikrovės jam leido banglentės, kuriomis jis ir šiandien aistringai plaukioja. Tačiau vaikinas anksti pradėjo svajoti tapti aktoriumi: „Tada iš manęs būtų tik pasijuokę, ir šeimoje, ir mano tėviškėje. „Nori tapti aktoriumi? Aš noriu skristi į Mėnulį! Drožk ir sukrauk plytų krūvą čia!“ – būtent toks požiūris į aktorystę buvo būdingas mano vaikystės aplinkai“.
Baigęs mokyklą Simonas Bakeris persikraustė į Sidnėjų ir pamažu spraudėsi į sceną, imdamasis net tokių nereikšmingų darbelių, kaip pasirodymas muzikinio klipo fone ir darbas užkulisiuose. „Pažįstamas režisavo muzikos klipus, o aš dariau viską, ko reikia – ieškojau dekoracijų, jei reikia dūmų, kampe sukurdavau laužą ir ventiliatoriumi gainiojau dūmus po sceną. Kartais jie pasakydavo – Simonai, mums reikia dar vieno žmogaus, lįsk į kadrą, taip ir prasidėjo“, - prisimena savo karjeros pradžią aktorius.
Per smulkius darbus Simonas Bakeris nusikapstė iki australų serialų, jam puikiai sekėsi, tačiau jį pakerėjo sutikti amerikiečiai: „Gal todėl, kad buvau drovus, o jie nebijojo išsakyti savo požiūrį ir jausmus. Jei ką nors padarydavai gerai, jie garsiai girdavo „Šaunuolis! Džiaukis“! Mes taip nedarydavome, mes labiau angliškai santūrūs. Australams nepriimta maivytis ar puikuotis. Tiesiog kitokia kultūra.“
Tad 1995 metais Simonas Bakeris nusprendė persikelti į Los Andželą, kuris jam pasirodė tarsi kita planeta, tačiau, kaip jis pats sako, kiekvienoje naujoje vietoje galima rasti, kas tau artima ir kaip tas dalykas veikia. Simonas Bakeris susivokė greitai ir jau 1997 metais gavo nedidelį vaidmenį režisieriaus Curtiso Hansono juostoje „Los Andželas slaptai“ šalia tokių garsenybių kaip Kevinas Spacey, Kim Bassinger, Russellas Crowe: „Pagalvojau -- čia tai bent, kaip smagu, štai ką reiškia vadinti kine. Tačiau iš karto po to suvaidinau trijuose filmuose, kurie niekada neišvydo dienos šviesos. Neįsivaizduojate, koks skaudus tas kritimas, katastrofa tiesiog. Nors man tas netikrumo jausmas patinka, niekada nežinai, kuo baigsis. Rizika visada lieka“.
Iki „Mentalisto“ geriausiai žinomas jo vaidmuo buvo pasalūnas šelmis žurnalistas „Ir velnias dėvi „Prada“. Tačiau būdamas 42 metų jis pajuto, kad panašūs vaidmenys jam siūlomi per dažnai: „Jei prireikia gerai atrodančio tuštoko tipo, iškart aš. Net džiaugiuosi, kad senstu, gal tada atrodysiu rimčiau? Gal nebeatrodysiu toks žavingas, jei kam toks iki šiol atrodau, ir nebereikės taip stengtis. Senstelėję aktoriai gauna sudėtingesnių vaidmenų. Bet juk ir aš nesu toks paprastas ir tuščias, visi mes sudėtingi“.
Nuo 1998 metų Simonas Bakeris gyvena su žmona Rebecca Rigg, irgi aktore, tačiau giria ją keistokais žodžiais: „Ji tikrai šauni, bet gyvenime nesu sutikęs kitos tokios akiplėšos kaip ji. Tai mane ir sudomino. Paskui, kaip būna visada, prakrapštai paviršių ir pamatai, kad viskas ne viena spalva dažyta“. Su Rebecca Simonas augina tris vaikus ir stengiasi būti pats rūpestingiausias tėvas, o savo seriale dažnai rezervuoja jai kokį mažytį vaidmenį – šiaip, dėl smagumo.
Simonas Bakeris priklauso australų būriui, įkopusiam į Holivudo viršūnę. Nicole Kidman yra vieno jo sūnų krikšto motina, jiedu abu su Keithu Urbanu dainavo Simonui su Rebecca serenadas per iškilmingą vakarienę. „Neįsivaizduojate, kaip malonu, kai tokios žvaigždės atsistoja ir tavo garbei užtraukia dainą“.
Prieš „Mentalisto“ sėkmę Simonas Bakeris negalėjo prilygti nei Nicole Kidman, nei Melui Gibsonui, kolegoms iš Australijos. Vaidinęs 20 filmų ir serialų nuo negailestingo verslininko iki trečiaeilių praeivių, jis jau buvo susitaikęs su mintimi, kad ryškia žvaigžde netaps, kad jam lemta gerai vaidinti nedidelius vaidmenis: „Maniau, būsiu eilinis aktorius ir būsiu patenkintas, jei turėsiu darbo ir galėsiu apmokėti sąskaitas, negi tai blogai?“
Už sėkmę Simonas Bakeris gali dėkoti CBS televizijos tinklo prezidentui Leo Moonvesui. Gavęs naujo serialo projektą, jis iškart pasakė, kad šis vaidmuo idealiai tiktų Simonui Bakeriui. Aktorius iki šiol prisimena, kaip po pirmųjų serijų nuėjo padėkoti televizijos vadui, kuris be užuolankų išrėžė: „Sveikinu, aš gi sakiau, kad visiems patiks, aš patenkintas, kad tai įvyko mano televizijoje, o dabar nešdinkis iš čia!“
Nors „Mentalistas“ patvirtintas ir šeštajam sezonui 2013 metų rudenį, Simonas Bakeris, kad ir kaip patenkintas sėkme, visada pabrėžia, kad svarbiausias jo vaidmuo yra trijų vaikų tėvo. „Man sėkmė visada pirmiausiai reiškė laimingą šeimą. Tai tikrai svarbiau už karjerą. Darbas, pasisekimas yra nuostabūs dalykai, bet galiausiai šeima ir vaikai pranoksta viską“.
