Tbilisio valstybinis Kote Mardžianišvilio dramos teatras švenčia 80 metų jubiliejų. 1928 metais jį įkūrė žymus gruzinų aktorius ir režisierius Kote Mardžianišvilis. Ta proga visą mėnesį šiame teatre vyksta šventė „Tarptautinis mėnuo“.
Ta proga net du garsiausi Lietuvos teatrai – Eimunto Nekrošiaus „meno fortas“ ir Oskaro Koršunovo OKT/Vilniaus miesto teatras atsidūrė jubiliejaus įvykių centre. Lapkričio 4 d. buvo suvaidintas „Otelas“. Išvakarėse į susitikimą su spektaklio aktoriais susirinko apie du šimtus Gruzijos teatralų. Visi kalbėjusieji gruzinų aktoriai, režisieriai, kritikai džiaugėsi, kad po daugiau nei dvidešimties metų vėl galės pamatyti Nekrošiaus teatrą ir šiltai prisiminė čia rodytus „Dėdę Vanią“, „Kvadratą“, „Pirosmani, Pirosmani...“. O vakare laukė šiltas priėmimas ant Kuros upės kranto įrengtame restorane.
Kitą dieną į teatro salę susirinko visas Gruzijos teatro ir kino žiedas. Lietuvos Respublikos ambasadorius Mečys Laurinkus, kiti ambasados, Europos Sąjungos misijos darbuotojai bei vietos lietuvių bendruomenės atstovai buvo bene vieninteliai, tiesiogiai su teatru nesusiję žiūrovai. Salė dėmesingai žiūrėjo spektaklį, ne vieną kartą pratrūko plojimais, rodos suprato ir įvertino kiekvieną smulkiausią Eimunto Nekrošiaus režisūrinės minties posūkį. Vienas garsiausių gruzinų aktorių Zurabas Kipšidzė negailėjo emocijų reikšdamas savo susižavėjimą spektakliu, o po jo vykusiame atsisveikinimo vakarėlyje sakė, kad norėjo iš karto bėgti namo, kad galėtų pasidalinti savo įspūdžiais su artimaisiais, nes – „...jūs padarėte tai, kas neįmanoma!“
Teatro direktorė Jekaterina Mazmišvili neslėpė džiaugsmo lietuvių viešnage ir, jau planuodama kitų metų programą, pakvietė joje dalyvauti ir „Meno Fortą“.
Lapkričio 13 d. gruzinų laukė pažintis su OKT/Vilniaus miesto teatro spektakliu „Vasarvidžio nakties sapnas“. Ši OKT kelionė į Gruziją buvo suplanuota dar iki Rusijos invazijos, tačiau ir agresijos akivaizdoje nuspręsta gastrolių neatsisakyti. Ir karo įvykių metu, išreiškiant solidarumą, buvo palaikomas ryšys su šiuo Tbilisio teatru, tarptautiniu festivaliu pažyminčiu savo veiklos 80-metį.
Anot OKT meno vadovo režisieriaus Oskaro Koršunovo, ši kelionė – tai išskirtinė teatrinė patirtis. Ypatingus įvykius patyrusių žiūrovų žvilgsnis išryškina spektakliuose tai, ko nesimato įprastinėmis aplinkybėmis, tarp aktorių ir žiūrovų užsimezga ypač jautrūs ryšiai. Tokių išskirtinių susitikimų prisiminimus aktoriai išsaugojo iš „Oidipo karaliaus“ ir „Ugnies veido“ gastrolių Sarajeve ir Kosove. Tokios kelionės vertingos tiek žiūrovams, tiek patiems trupės nariams, nes jos nuskaidrina žvilgsnį ir leidžia lengvai pamiršti tokius antraeilius dalykus, kaip kelionės komfortas ir pan.
„Vasarvidžio nakties sapnas“ jau beveik nebevaidinamas Lietuvoje, didelė dalis jo aktorių jau nebevaidina teatre, o tik yra surenkami gastrolėms, tačiau dėl nuolat gaunamų kvietimų gastroliuoti užsienyje spektaklis vis dar gyvas. Ir dabar, po gastrolių Gruzijoje „Vasarvidžio“ laukia kelionė į Lenkiją, Katovicus, kur lapkričio 26 d. bus suvaidintas festivalyje „Ars Cameralis Silesiae Superioris“. O „Meno fortas“ jau suvaidino „Otelą“ Maskvoje, tarptautiniame festivalyje „Stanislavskio sezonai“. „Hamleto“ dekoracijos iš Meksikos plaukia į Čilę, kur spektaklis bus rodomas Santjago mieste sausį mėnesį, o „Meno forto“ administracija jau grįžo iš Škotijos, kur išrinko teatrinę aikštelę „Makbetui“, įtrauktam į kitų metų Edinburgo festivalio programą.
