Kaune, Tekstilės meno ir eksperimentų simpoziume, Lietuvos ir užsienio menininkai ieško naujo požiūrio į tekstilę.
Švelni it šilkas moters oda – taip Ispanijoje gyvenanti lietuvių menininkė masažuotoja pateikia savo požiūrį į tekstilę ir eksperimentuoja su jos galimybėmis.
„Šiuo atveju mes bandome sukurti performansą, kad būtų tekstilė gyvesnė, susieta su kūnu“, – aiškino menininkė Ina Mindžiuenko.
Pirmasis Kaune Tekstilės meno ir eksperimentų simpoziumas „Naujas požiūris“ tęsia Kauno meno bienalės tradicijas.
Kelios dešimtys menininkų iš Lietuvos, Vokietijos, Ispanijos kurs ir paskaitose bei seminaruose susipažins su šiuolaikinėmis tekstilės technikomis.
Žaisdama iš Kinijos atvežtais šilkaverpio kokonais po savaitės viena iš bienalės dalyvių žada sukurti žemę siekiančią suknelę.
„Kinijoje sakoma, kad ką duoda gamta, turi būti panaudota viskas. Tad aš galvoju panaudoti viską iš to šilkaverpio: panaudoti va šiuos gyvūnėlius, dėti kažkokius inkliuzus – siuvinėti jais tiesiog“, – pasakojo menininkė Jolanta Šmidtienė.
Berlyne gyvenanti simpoziumo sumanytoja pastebi, kad lietuviai, skirtingai nei vokiečiai, eksperimentų nebijo.
„Vokietijoje daugiausia koncentruojamasi prie amato. Aišku, yra kuriančių tekstilės darbus, kurie stiprūs idėjine prasme“, – pastebi Almyra Veigel, simpoziumo organizatorė.
Simpoziumo dalyviai savo kūrinius kitą penktadienį pristatys Kaune, tekstilininkų ir dailininkų galerijoje.
Juratė Anilionytė
