Nors Lietuvoje ir kitose šalyse sergamumas invazinėmis meningokokinės infekcijos formomis yra nuolatinė problema, tačiau, kai ji pasireiškia itin skaudžiomis pasekmėmis, jaunų žmonių mirtimi, sukelia visuomenės rūpestį ir susidomėjimą. Tai – reta, bet labai klastinga liga. Šiuo metu stebimas meningokokinės infekcijos pakilimas, o ir įprastai Europoje susirgimai dažniau pasireiškia žiemos-pavasario sezono metu.
Gąsdinti ar negąsdinti?
Pasak statistikos, Lietuvoje ši liga dažniausiai nesiekia 100 atvejų per metus, tačiau pernai ji nusinešė 7 žmonių gyvybes, o šiems metams tik prasidėjus, dvi šeimos jau neteko savo vaikų – mirė trejų metų mergaitė ir aštuoniolikmetė abiturientė.
Epidemiologas doc. Romualdas Gurevičius, paklaustas, kaip reiktų reaguoti į pranešimus apie įtarimus meningokokine infekcija ir mirtis nuo jos, ar reikia gąsdinti visuomenę, tais palyginus su kitomis ligomis, nedideliais skaičiais, nedvejodamas sutiko, kad šiuo metu statistika panaši, kaip ir kasmet (2009 m. Vilniuje taip pat buvo stebimas padidėjęs sergamumas, kiekvienais metais nuo šios infekcijos vidutiniškai miršta 5–7 žmonės) ir nepalyginama, pvz., su mirtimis nuo vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau sudėtingiausia ir baisiausia tai, kad mirtį sukelianti meningokokinės infekcijos forma dažniausiai vystosi žaibiškai, ji nenuspėjama, tad nespėjama jai užkirsti kelio ir sustabdyti. Ji gali prasidėti, kaip paprastas peršalimas, tačiau dėl tam tikrų organizmo ypatumų staiga išsivystyti iki meningito, encefalito ar kraujo užkrėtimo ir baigtis žaibiška mirtimi. Meningokokinis žaibinis sepsis prasideda, kai bakterinė infekcija patenka į kraują ir išnešiojama į visus organus.
Be to, žmonių imlumas meningokokinei infekcijai yra palyginti nedidelis ir mažėja tik su amžiumi. Todėl invazinės meningokokinės infekcijos formos atakuoja mūsų vaikus: didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams, labai didelė rizika paaugliams ir jauno amžiaus suaugusiesiems. Todėl ką reiškia statistika, kai netenkama vaiko, sesers, brolio, draugo?
Kita problema, kad šiuo metu sukurtos vakcinos neapsaugo nuo B tipo meningokokų sukeliamų ligų, labiausiai paplitusių Lietuvoje, o tik sumažina pavojų susirgti.
Nebijoti, bet žinoti ir laiku reaguoti
Infekcinių ligų specialistai teigia, kad meningokokinės infekcijos nešiotojų tarp mūsų yra labai daug (20-30 proc.). Nuraminsime, kad 70 proc. nešiotojų nepajunta jokių ligos simptomų ir gali niekada nesusirgti šios infekcijos sukeliamomis pavojingomis ligomis – žaibiniu sepsiu ar pūlingu meningitu. Ligos sukėlėjas meningokokas (Neisseria meningitidis) gali būti randamas net ir sveiko žmogaus nosiaryklėje.
Pasak, specialistų, universalių požymių, pagal kuriuos būtų galima tiksliai nusakyti rizikos grupes ar tuos, kuriems vystysis sunkesnė liga, nėra. Vieniems infekcija gali pasireikšti paprasčiausia sloga, trumpalaikiu karščiavimu, kitiems gali išsivystyti pavojinga liga, sukelianti sunkių komplikacijų. Manoma, kad tai paskatina virusinė infekcija, kitos ligos, stresas. Prasiskverbę į kraują, meningokokai ima labai sparčiai daugintis ir žūti. Žūdami jie išskiria labai stiprius nuodus, kurie pažeidžia kraujagysles. Kodėl meningokokai staiga iš nosiaryklės patenka į kraują, smegenų dangalus ir sukelia įvairių komplikacijų – nuo mažai kuo pasireiškiančių ligos formų iki žaibiškų ir itin sunkių, kartais mirtinų, atsakymo taip pat nėra.
Šia infekcija užsikrečiama nuo sergančio asmens ar sveiko bakterijų nešiotojo, kuriais dažniausiai būna suaugę asmenys. Bakterijų nešiojimo trukmė gali tęstis nuo trijų iki šešių savaičių. Ligos sukėlėjai plinta oro lašiniu būdu (kosint, čiaudint).
Meningokokinės infekcijos požymiai savo pradiniais simptomais panašūs į gripą. Dauguma staiga sukarščiuoja, o jei vystosi meningitas, žmogų ima varginti labai stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Labai grėsmingas ir būdingas meningokokemijai (meningokokiniam sepsiui) požymis – odos bėrimai, kurie kartais gali atsirasti ir nepakilus temperatūrai. Tai mažyčiai raudoni taškeliai – kraujosruvos. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje, dažniau – šlaunų, sėdmenų srityse. Tokius tipinius bėrimus nuo kitų galima atskirti, prispaudus prie bėrimo skaidrią stiklinę. Aplink grėsminguosius bėrimus oda pabąla, tačiau pats bėrimas neišnyksta ir neišblykšta. Jeigu atsiradę pavieniai bėrimai ima greitai plisti, būtina skubiai kreiptis į medikus – kviesti greitąją pagalbą arba nedelsiant vykti į ligoninę, kadangi šiuo atveju laikas labai svarbus.
Negrėsmingos meningokokinės infekcijos formos sėkmingai gydomos antibiotikais, tačiau to negalima daryti savarankiškai – atitinkamą gydymą skirs šeimos gydytojas. O tiems, kurie turėjo kontaktų su sergančiuoju patariama dešimt dienų stebėti savo kūno temperatūrą, kai kuriais atvejais gali būti paskirta vienkartinė antibiotikų dozė.
Taip pat skaitykite:
