Kasmet vasario 4-oji minima kaip pasaulinė vėžio diena. Pasauliniu mastu šios dienos minėjimas yra skirtas demaskuoti mitus (angl. „Debunk the myths!") apie vieną klastingiausių šio amžiaus ligų - vėžį. Vilniuje ši diena minima kiek neįprastu būdu - į pagalbą pasitelkus meninę fotografiją. Susivienijus sveikatos specialistams ir menininkams parengti du nuotraukų ciklai – viename jų raginama pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, kitame – dėl storosios žarnos vėžio, kurie visą vasarį bus eksponuojami Vilniaus prekybos centre „Panorama“ (2 a., prie Vero cafe kavinės). Keliaujančios parodos organizatoriai – Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Vilniaus universiteto onkologijos institutas bei visuomeninė organizacija „Išmokime gyventi su vėžio liga“ – ragina gyventojus būti neabejingais savo sveikatai ir rūpintis ja, kol dar nevėlu.
Statistiniai duomenys nedžiugina
Iš visų 2012 metų registruotų naujų onkologinių susirgimų – 89,1 proc. - piktybiniai navikai. Vilniaus mieste vyrų tarpe daugiausiai nustatyta priešinės liaukos (prostatos) vėžio atvejų (29,26 proc. naujų atvejų), odos melanomos ir kitų odos piktybinių navikų (15,12 proc.), plaučių, trachėjos ir bronchų (8,71 proc.), gaubtinės žarnos (6,06 proc.), inkstų (5,54 proc.) bei tiesiosios žarnos ir išangės (3,87 proc.) piktybinių navikų. 2012 m., lyginant su 2011 m., pastebėtas žymus odos melanomos ir kitų odos piktybinių navikų padidėjimas Vilniaus miesto vyrų tarpe. Tuo tarpu moterims Vilniaus mieste daugiausiai diagnozuota odos melanomos ir kitų odos piktybinių navikų (24,76 proc. visų naujų atvejų moterų tarpe), krūties (16,77 proc.), gimdos kūno (7,88 proc.), gaubtinės žarnos (5,89 proc.) bei skrandžio (4,36 proc.) piktybinių navikų.
Kovai su onkologiniais susirgimais pasitelkiamos valstybės finansuojamos sveikatos tikrinimo programos, leidžiančios nustatyti ligas ankstyvose stadijose, išvengti galimų susirgimų ir jų komplikacijų, išvengti ankstyvų mirčių, tuo pačiu ir mažinti gydymuisi skirtų išlaidų dalį. Deja, šiomis programomis pasinaudoja toli gražu ne visi galintys jose dalyvauti. Nedidelės įstaigos, turinčios mažesnę prisirašiųsių gyventojų dalį, aktyviau dalyvauja šių programų įgyvendinime. Visumoje, Vilniaus miesto gyventojams paslaugų galėtų būti suteikta kur kas daugiau.
Onkologinių susirgimų prevencijos programos
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina susivienyti kovai su pasauline vėžio epidemija ir primena, jog šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos 4 su onkologinių susirgimų prevencija susijusios programos:
- gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik anksti juos nustačius galima išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
- atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti vėžį ar iki tol įvykusius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
- priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
- storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.
Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą!
Specialistai primena, jog vėžio atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kurių pagrindiniai - mitybos ypatumai (20-50 proc.), rūkymas (29-31 proc.), įvairios infekcijos (10-20 proc.), paveldimumas (10-20 proc.), jonizuojanti ir ultravioletinė spinduliuotė (5-7 proc.),alkoholis (4-6 proc.), profesija (2-4 proc.), fizinio aktyvumo stoka (1-20 proc.), aplinkos užterštumas (1-5 proc.), vaistai (mažiau kaip 1 proc.), pramonės produktai (mažiau kaip 1 proc.). Didelės vėžio rizikos grupėms priklauso rūkantys ir gyvenantys ar dirbantys šalia daug rūkančių, nutukę, dirbantys kenksmingų pramonės šakų įmonėse, piktnaudžiaujantys alkoholiu, sergantys kitomis ligomis, sirgę ar gydyti nuo piktybinių navikų, tie, kurių šeimose buvo ar yra sirgusių krūties, storosios žarnos, skrandžio, prostatos vėžiu asmenys.
