Susipažinau su vaikinu per internetą, mėnesį susirašinėjome, kol galų gale pasiryžau susitikti.
Tai buvo pirmadienis, pasėdėjome kavinukėje, jis man užsakė gėrimą, maloniai pakalbėjome ir išsiskyrėme. Vyriškis buvo puikaus kūno sudėjimo, simpatiškas. Grįžusi namo jau radau jo laišką elektroniniame pašte, kuriame jis rašė, kad yra sužavėtas manimi ir nori susitikti ryt, be to pridėjo labai gražų eilėraštį, „tipo“ paties sukurtą.
Taigi antradienį vakarieniavome viename iš brangiausių miesto restoranų, jis pats pasisakė esantis verslininkas ir pasakė, kad yra apsistojęs tame viešbutyje, po vakarienės jis mane palydėjo namo ir pabučiavo, tai buvo pirmas bučinys... oh.. grįžusi namo vėl radau laišką, jis dėkojo už bučinį, tai vat... ir kvietė apsilankyti pas jį viešbučio kambaryje, na aš pasakiau, kad pagalvosiu.
Trečiadienį susirašinėjome vėl. Tiesa, tik elektroniniais laiškais, jis manęs neprašė nė telefono, nei kito kontakto, prie draugų neprijungė, bet aš jo irgi nekviečiau į draugus.
Taigi sutarėme, kad ketvirtadienį pas jį viešbučio kambaryje, kur jis apsistojęs, žiūrėsime „Euroviziją“. Nupirko jis brangaus vyno, o kai tą vyną mes išgėrėme žinoma atsipalaidavome.
Aš paprašiau, kad jis parodytų savo ID, bet jis nesutiko, po to ilgai dar kalbėjomės, kol.... na aišku neatsispyriau ir permiegojau su juo. Jis buvo nuostabus. Po to jis mane palydėjo, dar prisakė milijoną komplimentų ir ....
Parėjusi namo iš jo laiško nebesulaukiau. Kitą dieną parašiau pati, bet nieko. Po trijų dienų vėl parašiau, nieko.
Esu nusivylusi, ką aš pasakiau ne taip? Na prisipažinau jam, kad man 28 metai ir aš rimtai mąstau apie šeimą ir vaikus, be to kai jis pasakė, kad mano akys nuostabios pasakiau, kad visi man sako šitą komplimentą, bet ar tai ką galėjo pakeisti?
Ką Jūs manote apie šitą pažintį? Ką daryti??
Ačiū!
Sveiki,
paprastai, kai skaitau ar girdžiu apie pacientų/klientų problemas, skaudžius išgyvenimus, pajuntu atjautą, nerimą, gailestį. Perskaičiusi Jūsų laišką, nusijuokiau. Pamaniau – Jūs turite rašytojos talentą. Parašėte lengvai, šmaikščiai, tarsi būtumėte šios istorijos stebėtoja, o ne dalyvė.
Manau, kad daugelis žmonių – ir vyrai, ir moterys savo gyvenime yra turėję trumpalaikių seksualinių nuotykių. Jūsų nuotykio bendraautorius – atrodo romantiškas. Jis „įpynė“ į pažintį laiškus, poeziją, muziką, vakarienę su vyno taure. Gal jis tikėjosi romantiškų netikėtumų ir iš Jūsų pusės? O gal tiesiog esate 2000-ąja jo kolekcijos „trofėjų“ sąraše? Tačiau, kas žino, gal po tam tikros pauzės jis vėl Jūsų ieškos, galbūt jam reikia laiko, vienatvės.
Jeigu esate nusivylusi, palyginkite savo situaciją su žmogaus, kuris perka loterijos bilietą, situacija. Žmogus nelaimi „aukso puodo“, bet ar jis dėl to nusivylęs, klausia psichologų- kodėl nelaimėjau? Jis arba toliau perka bilietus, arba bando susikurti savo laimę kitais būdais.
Sustokite, nusiraminkite ir pamąstykite: kaip jaučiatės, ko Jums reikia, ko pasimokėte iš šio patyrimo ir kaip toliau kursite savo laimę? Galbūt šis Jūsų nuotykis/„bilietas“ bus dar laimingas – laikas parodys. Tačiau siūlyčiau būti atsargesnei, labiau vertinti save, savo laiką, jausmus.
Psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė
