Pirmadienį Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, bus iškilmingai atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas.
Memorialą, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas, pašventins Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.
Memorialo atidarymo iškilmėse dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, kiti svečiai.
Renginyje taip pat dalyvaus kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras.
Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų: Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties vardai.
Į bunkerio vidų patekti nebus galima, jį lankytojai galės apžiūrėti iš viršaus, įėję į atstatytą klėtį. Bunkerio viršus uždengtas stiklu. Ekspozicijoje - restauruoti partizanų daiktai, eksponatai iš Šiaulių "Aušros" muziejaus ir Genocido aukų muziejaus fondų.
Istorija mena, kad Lietuva ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo 1944 m. ir ši kova tęsėsi iki 1953 m., kai buvo sunaikintos organizuotos Lietuvos partizanų struktūros.
1949 m. vasario 2-22 dienomis Mėnaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu. Kituose posėdžiuose buvo sudaryta sąjūdžio vadovybė, svarstoma politinė ir ginkluoto pasipriešinimo programos, taktika ir organizacijos statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai.
Tačiau svarbiausias buvo tuomet parengtas dokumentas - 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio Tarybos posėdyje priimta deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai.
Nė vienas iš aštuonių šią istorinę deklaraciją pasirašiusių signatarų neišdavė juos saugojusių ir globojusių žmonių ir savo idealų. Deja, nė vienas legendinės partizanų Deklaracijos signataras laisvės nesulaukė. Nežinoma, kur ilsisi jų palaikai, todėl tikimasi, kad tinkamai sutvarkyta ši Lietuvai svarbi istorinė vieta taps ne tik 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją pasirašiusių partizanų atminimo ženklu, bet ir amžinos pagarbos visų Lietuvos partizanų laisvės siekiams simboliu.
Seimas, įvertindamas 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. priėmė įstatymą, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos teisės sistemoje ir pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
