„Atsisakius dalyvavimo mėlynosios vėliavos programoje, nutarta daugiau lėšų tiesiogiai investuoti į paplūdimių tvarkymą“, – BNS informavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.
Anot jos, Mėlynosios vėliavos programoje Klaipėda su pertraukomis dalyvavo nuo 2007 metų.
Nuo 2018 iki 2023 metų Mėlynoji vėliava kasmet buvo suteikiama Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiams.
„Vien dalyvavimas programoje kasmet kainuodavo po 10 tūkst. eurų, dar papildomų lėšų buvo privaloma skirti programos viešinimui, švietėjiškoms veikloms paplūdimiuose, kasmet tai kainuodavo iki 4 tūkst. eurų“, – teigė I. Kubilienė.
Klaipėdos tarybos posėdyje liberalas Saulius Budinas siūlė į strateginį veiklos planą 2024-2026 metams įtraukti ir planą dalyvauti mėlynosios vėliavos programoje.
„Jei mes siekiame būti ne vien pramoninis miestas, bet ir turizmą skatinantis miestas, tai Mėlynosios vėliavos statusas – ženklas rinktis būtent tokius miestus, kurie turi tokius paplūdimius“, – kalbėjo S. Budinas.
Pasak jo, paplūdimiams per artimiausius trejus metus bus išleista per 2 mln. eurų.
Tarybos narys, konservatorius Andrius Petraitis antrino, kad Mėlynos vėliavos „išmetimas į pliažo šiukšlinę“ neatrodo logiškas.
Mėlynoji vėliava – pasaulyje žinomas ir pripažįstamas ekologinis ženklas. Tai reiškia, kad paplūdimys atitinka griežtus aplinkosaugos, švietimo, saugumo ir paslaugų kriterijus.
Mėlynosios vėliavos sertifikatas suteikiamas vienam sezonui. Jei paplūdimių būklė, atlikus patikrinimą, nebeatitinka privalomųjų kriterijų, Mėlynoji vėliava privalo būti nuleidžiama.
Siekiant gauti šį prestižiniu laikomą apdovanojimą reikia laikytis griežtų aplinkosaugos, švietimo, saugumo ir paslaugų kriterijų.
