Lietuvos policininkai neslepia, kad bene didžiausią apmaudą jie jaučia, kai paaiškėja, jog jų ištirtas nusikaltimas teisme apvirto aukštyn kojomis, nes tirtos istorijos dalyvis įžūliai melavo. Pareigūnai sako, kad turbūt daug kam atrodo, jog už melą neteisiama, nebaudžiama – girdi, jeigu išlenda yla iš maišo, tai tik pirštu melagiui pagrūmojama.
Plėšiko neišgelbėjo
Bet yra kitaip. Tuo įsitikino Kalvarijoje (Marijampolės apskr.) gyvenantis Kęstutis Ambruzevičius (22 m.). Vaikinas įskundė policininkams jį apiplėšusį Salaperaugio kaimo (Kalvarijos sav.) gyventoją Ruslaną Antonovą (25 m.) ir sulaukė netikėtos atomazgos: dabar K. Ambruzevičius pats sės į teisiamųjų suolą – dėl melo.
Pavasarį K. Ambruzevičius pasiskundė Kalvarijos policijoje, kad dalyvaujant vakarėlyje pas draugę jį įžūliai nuskriaudė ten taip pat viešintis R. Antonovas – abiem rūkant lauke, sumušė, iškraustė kišenes, pagrobė mobilųjį telefoną. Apiplėštasis tąkart pakluso plėšikui, liepusiam tučtuojau dingti – niekam nesiskundęs, išėjo namo.
Galima spėti, kad jau net 8 kartus už vagystes, plėšimus, chuliganizmą teistas ir tąkart vos prieš 3 mėnesius iš „zonos“ grįžęs R. Antonovas nusikaltimui ruošėsi iš anksto. Jis, vakarėlio merginų tąkart supažindintas su K. Ambruzevičiumi, iškart pamelavo savo vardą – esąs Marius. Merginos tai palaikė juoku, bet vėliau visą vakarą kažkodėl taip ir neišdavė melagio.
Kai tik R. Antonovas sužinojo, kad yra įskųstas, įvykiai pradėjo klostytis kitaip. Jis nupirko telefoną ir atidavė jį K. Ambruzevičiui, be to, primygtinai paprašė jo „niekur nepainioti“. Tyrėjams R. Antonovas pateikė savo versiją: viskas vykę juokais – tai buvusi tarsi bausmė Kęstučiui, kuris iš jo vakarėlyje šaipęsis ir vadinęs kaimiečiu.
K. Ambruzevičius, atgavęs telefoną, pakeitė savo parodymus – nuo tada pretenzijų jau niekam neturėjo. Tačiau policininkai perdavė plėšiko bylą į teismą.
Teismas R. Antonovo versiją pavadino melu ir paskyrė plėšikui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę be jokių atidėjimų. Taip griežtai vyras nubaustas įvertinus jo – recidyvisto – „bagažą“.
Bet teismas pro ausis nepraleido ir nukentėjusio K. Ambruzevičiaus pakeistų parodymų – tai, remdamasis kitais bylos duomenimis, pavadino melu.
Meluoti verčia baimė
Minėto apiplėšimo tyrimui vadovavusi Marijampolės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė teisme paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų, kuriuos davė nukentėjusysis. Teismas tokį nutarimą priėmė.
„Mūsų Baudžiamajame kodekse asmeniui, kuris davė melagingus parodymus, numatytos kelių rūšių bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, – sakė prokurorė L. Bingelienė. – Dažniausiai skiriamos solidžios baudos. Tik apie tai išgirdęs K. Ambruzevičius sutriko ir turbūt susimąstė. Jis, melavęs ir iki teismo, ir teisme, dabar jau galiausiai prisipažino, kad tam ryžosi priprašytas kaltinamojo“.
Anot prokurorės, tokiu tradiciniu argumentu dažniausiai ir teisinamasi įkliuvus dėl melagingų parodymų – esą kaltinamasis prašė, tiksliau – liepė, nurodė, baugino, grasino. Taigi bene dažniausia nusikaltimų aukų melo priežastis – baimė.
„Bet žmonės turėtų suvokti, kad toks baimės pažabojimas nėra tinkama išeitis, – svarstė prokurorė L. Bingelienė. – Savo jėgą pajutęs kaltininkas taip tik auginasi sparnus ir lengvai ruošiasi naujiems išpuoliams – greitai gali antrą kartą sugrįžti ir prie kartą jau nugalėtos tos pačios savo nusikaltimo aukos. Kitaip tariant, gali paversti jam paklususią auką amžinu įvairių užduočių vykdytoju“.
Melavo keršydama
Didžiausiomis melagėmis pareigūnai linkę vadinti merginas ir moteris, kurios ateina į policiją skųstis dėl patirto lytinio išnaudojimo, o po dienos ar savaitės jau vėl mindžikuoja policijos įstaigų koridoriuose ir prašo tyrimą nutraukti, nes atseit arba susitaikė su įskųstuoju, arba pradėjo gailėtis jo ir jo šeimos, arba... išsigalvojo apie išvis nebūtą nusikaltimą.
Anot Vilkaviškio prokuratūros vadovo Kęstučio Jasaičio, dažniausiai tokiais atvejais dailiosios lyties atstovės meluoja po savanoriškai kompanijose praleisto laiko, nes tikisi taip lengvai pasiteisinti sutuoktiniui, sugyventiniui, o nepilnametės – tėvams.
Prieš kurį laiką Vilkaviškyje buvo išaiškintas trisdešimtmetės moters melas dėl išžaginimo, neva patirto viešint pas tėvus Prienų rajone. „Moteris, turinti mažamečių vaikų, nerūpestingai leido laiką su vietos vyrais, o jos ieškoti atvažiavusiam sutuoktiniui pasakė, kad nesiryžo namo grįžti dėl patirtos lytinės prievartos, – pasakojo K. Jasaitis. – Vyras kreipėsi į policiją, bet greitai išaiškėjo žmonos melas, ji gavo teismo skirtą bausmę“.
Neretai policijai melagingai skundžiasi ir „žagintojų aukos“, melu keršydamos jas palikusiems mylimiesiems. Neseniai tokią melagę demaskavo Jonavos teisėsaugininkai.
Jonaviškė Monika (20 m.) policijai pranešė, kad ją išžaginęs pažįstamas bendraamžis Audrius, vakare su draugu išlaužęs duris ir įsiveržęs į butą. Jis tuoj pat atsidūrė už grotų, bet visą laiką neigė savo kaltę ir tikino, kad su savo artima drauge mylėjęsis be jokios prievartos.
Po kokių trijų mėnesių pagaliau išaiškėjo melas. Greičiausiai – dėl profesionaliai dirbusių policijos pareigūnų, Monikai lyg ant lėkštutės dėjusių abejones dėl įrodymų ir prieštaringus merginos teiginius. Jai teko prisipažinti, kad meluota – tik dėl to, kad tą vakarą Audrius po meilės akto atvirai pasakė nebetęsiantis pasimatymų, nes turįs kitą mylimąją.
Jonavos teismas nuteisė Moniką už melą – paskyrė laisvės apribojimą 8 mėnesiams.
Melas – ne pokštas
Kartais meluojama ir padedant draugui. Štai vilkaviškietis Giedrius M. (19 m.) Vilkaviškio prokuratūros sprendimu turės sumokėti 1170 litų baudą už tokią pagalbą – už tai, kad teisėsaugai melavo, jog nežino, kas jo vardu paėmė 500 litų paskolą. Ilgai už nosies vedžioti, būrį liudininkų apklausę, įvairius dokumentus rinkę ir studijavę policininkai galų gale nustatė, kad Giedrius žinojo, jog tai padarė jo draugas, tik nelinkėjo draugui blogo. Ištikimą draugystę apvainikavo solidi bauda.
Vilkaviškio policininkai bent tuo galėjo pasidžiaugti, kad melagis šiek tiek pamokytas – jų darbas nenuėjęs išvis perniek. O jų kolegos Klaipėdoje, įdėję daug darbo prie vieno tyrimo, sugaišę daug brangaus laiko, galiausiai liko it musę kandę. Mat uostamiesčio policininkus šokdino ir apie pirštą vedžiojo... mažametė. Ji, 13 metų mergaitė, pagal baudžiamąjį įstatymą dar neatsako už melagingus parodymus (baudžiama nuo 16 metų).
Mergaitė prifantazavo, kad ją, einančią gatve, pagrobę keturi jaunuoliai, per naktį laikę rūsyje ir smurtavę. Bet sunerimę ir gerokai paplušėję kriminalistai išaiškino, kad trylikametė susižalojo krisdama nuo laiptų, kai, tėvams nežinant, naktį leido svetimuose namuose.
Teisėsaugininkai sako, kad melagingų pranešimų nemažėja dėl to, jog tokį pavyzdį rodo ir Lietuvoje žinomi žmonės: dainininkas Radžis įžūliai melavo, kad nevairavo automobilio, nors buvo užkluptas policijos, Seimos narės Astos Baukutės vyras melavo, kad nevairavo automobilio, kuriuo buvo padaryta avarija Vilniuje, Seimo narės Donaldos Meiželytės sugyventinis melavo, kad jo namuose – šeiminis smurtas, na o garsusis Arūnas Valinskas kadaise, švęsdamas dainininkų Žvagulių vestuves, melavo, kad Vilniuje esąs užminuotas viešbutis „Šarūnas“.
„Kai tokiais neva juokais užsiima tautos išrinktieji, pažibos, tai kodėl jų pavyzdžiu nepasekti paprastiems mirtingiesiems, įsuktiems į gyvenimo problemas? – retoriškai klausė „Akistatos“ pašnekovai. – Įkliuvę melagiai sako, kad tai buvęs tik pokštas. Bet būtų gerai, kad jie suprastų, jog pagal melagingą pranešimą dirbantys pareigūnai tarnauja ne cirke, ne teatre, kur iš tiesų pokštaujama“.
Irena ZUBRICKIENĖ
