Vakar Klaipėdos apskrities bendrojo plano rengėjai šio dokumento sprendinius pristatė miesto architektams ir akademinei bendruomenei. Kalbant apie susisiekimo infrastruktūros plėtrą, daug dėmesio skirta giliavandenio uosto vietai.
„Kalbant apie uostą, niekas turbūt neabejoja, kad jam reikia plėstis, - kalbėjo plano rengėjų grupės vadovė, bendrovės „Atkulos projektai“ architektė Laima Janulienė. - Reikia atsižvelgti į miesto ir uosto santykius. Kol kas susidaro įspūdis, kad jie vienas apie kitą negalvoja. Miestas akcentuoja transporto srautus, triukšmą, taršą, kad nėra priėjimo prie jūros. Tačiau reikia atsižvelgti ir į uosto teikiamas pajamas, darbo vietas, kurios sukuriamos miestui, bei tai, kad uostas turėtų būti Klaipėdos pasididžiavimas.“
Architektė pristatė dvi galimas giliavandenio uosto atsiradimo vietas: Būtingę ir Klaipėdą. Būtingėje jau yra ir šviesolaidiniai kabeliai, ir plūduras, ir terminalas. Tačiau čia įkurdinti giliavandenį uostą esą būtų brangiau nei Melnragėje.
„Dėl to Melnragėje tarša gal nepadidėtų, padidėtų triukšmas. Tačiau Melnragės praradimas galėtų tapti atradimu - yra juk triukšmingų poilsio būdų. Padarykite Melnragę Las Vegasu“, - siūlė L. Janulienė.
Dipolis: Palanga ir Kretinga
Klaipėdos apskrities bendrojo plano sprendiniai apimtų laikotarpį iki 2017 metų. Jais turės vadovautis visų apskrities savivaldybių ir miestų bendrųjų bei detaliųjų planų rengėjai.
Plane numatoma susisiekimo infrastruktūros, paslaugų, pramonės plėtra, ieškant būdų ir prielaidų ją dekoncentruoti; gamtos išteklių - rekreacinių, alternatyvios energijos bei naftos - eksploatavimas bei miškingumo didinimas.
L. Janulienė atkreipė dėmesį į tai, kad Respublikos bendrajame plane numatomi tik dviejų lygių gyvenamieji centrai - metropolinis centras Klaipėda ir vadinamojo trečiojo lygio rajonų centrai. Apskrities bendrojo plano rengėjai siūlo kurti antrojo lygio centrą numatant galimybę sujungti Palangą ir Kretingą.
Taip pat siūloma nuo Gargždų skaidyti transporto srautus, kad jie neitų per Klaipėdą - numatyti aukštesnės kategorijos kelią nei dabar pro Kretingą į Palangą. Pro Gargždus turėtų eiti ir geležinkelio aplinkkelis.
Prasilenkia su kitais planais
„Gamtinio karkaso bei susisiekimo dalių brėžiniai prieštarauja Respublikos bendrajam planui. Daug neaiškumų dėl saugomų teritorijų bei dėl kultūros paveldo objektų“, - plano rengėjams priekaištų turėjo Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Planuotojų negyrė ir Klaipėdos rajono valdžios atstovai: „Susidaro įspūdis, kad Gargždai kaip administracinis vienetas visiškai išnyksta.“
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai nurodė, kad rengiamo bendrojo plano sprendiniai ne tik neatitinka Respublikos bendrojo plano. Juose nepažymėti ir parengtų arba rengiamų savivaldybių bendrųjų planų sprendiniai. Be to, pateikti brėžiniai prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, vienuose brėžiniuose giliavandenis uostas „piešiamas“ Būtingėje, kituose - prie Melnragės, trečiuose - ir ten, ir ten. Minėtasis geležinkelio aplinkkelis pro Gargždus nepažymėtas nė viename iš skelbtų brėžinių. Glumina, jog vienintelė Klaipėdos miestui tinkama augti teritorija į rytus nuo miesto žymima kaip žemės ūkio paskirties. Aplinkkelio apie Klaipėdą išvis nenumatoma, nepaisant to, kad dabar platinamas kelias greitai taps vos ne dar viena miesto gatve.
Prieštaravimų įžvelgė ir prie ankstesnių apskrities bendrųjų planų kūrimo dirbęs Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas Petras Grecevičius. Nusistebėjęs, kodėl bendrajame plane niekur nežymimi uosteliai jachtoms bei mažiesiems laivams, dekanas atkreipė dėmesį, jog šiame plane jau užkoduojamas viešųjų ir privačių interesų konfliktas planuojant vėjo jėgainių parkus prie Palangos ir Kretingos.
Įžvelgta ir tai, jog rengiamame bendrajame plane nepažymėtos Respublikos bendrajame plane esančios elektros energijos perdavimo linijos, nors yra parengtas specialusis planas, šiame bendrajame plane nepažymėta galima elektros tilto į Švediją vieta.
Viešas Klaipėdos apskrities bendrojo plano svarstymas numatytas gruodžio mėnesį, jį tvirtins Vyriausybė.
Livija Grajauskienė
