Vilkaviškio teisėsaugininkai nutarė neįprastai paauklėti vilkaviškietį Edgarą N. (20 m.), kuris meluodamas vertė nerimauti pradingusios merginos tėvus ir šokdino jos ieškojusius policininkus.
Bėgdavo iš namų
Ši dviejų įsimylėjėlių istorija galėtų būti pamoka kitiems panašiai besielgiantiems jaunuoliams.
Prieš kurį laiką Edgaras įsimylėjo išvaizdžią tamsiaplaukę Sandrą (16 m.; vardas pakeistas). Vaikinas iš panelės sulaukė tokio pat atsako. Tačiau jaunuolių dažnas ir besaikis bendravimas nepatiko paauglės tėvui, kuris vis primindavo dukrai, jog artimesnės draugystės su suaugusiu vaikinu ji gali tikėtis tik po poros metų, kai pati bus pilnametė. Juolab kad Sandra su draugu kartais dingdavo ir naktimis.
Įsimylėjusi paauglė tėvų draudimo nepaisė. Ji išeidavo į mokyklą ir negrįždavo namo po kelias paras. Tuomet tėvai kreipdavosi pagalbos į policiją.
Kai pareigūnai kartą ilgiau nesurado Sandros, buvo paskelbta jos paieška, vietos spaudoje išplatinta pražuvėlės nuotrauka. Pirmiausia mergaitės ieškota pas Edgarą, kaip pareigūnams patarė Sandros tėvai. Tačiau vaikinas tikino nieko nežinąs apie esą jau tik buvusią draugę. Jis, iškviestas į oficialią apklausą policijoje, buvo raštu įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, tačiau vis tiek aiškino, kad su Sandra jis jau daugiau kaip mėnesį išvis nebendraująs, nes abu susipykę.
Nepilnametės moksleivės paiešką vykdę policininkai dirbo aktyviai. Jie važinėjo po įvairias vietas, kur tikėjosi aptikti Sandros pėdsakus, nuolat kalbėjosi su mergaitės bendramoksliais ir pedagogais. Itin dėl dukros išgyveno jos tėvai, jau patyrę, kad po dažnų jų barnių Sandra namie sukeldavo kone dramas, pagrasindavo tėvus stipriai nuliūdinti. Todėl baimintasi dėl paauglės sveikatos ir net gyvybės.
Pričiupo melagį
Kai Sandra vis dėlto buvo surasta, nes policija sulaukė neabejingų vilkaviškiečių reakcijos, nemalonumais padvelkė Edgarui. Jis, visą laiką pareigūnus kategoriškai tikinęs, kad nieko nežino apie draugę, pasirodo, Sandrą buvo įkurdinęs savo namuose – kaimynai matydavo Edgarą ir mergaitę kieme pasistatytoje palapinėje.
Į policiją vėl iškviestas vaikinas turėjo pripažinti, jog anksčiau sakė netiesą, nors ir buvo pasirašęs, kad nemeluoja. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl duotų melagingų parodymų. Vaikinas tikino, kad labai gailisi dėl savo melo, bet aiškino, jog taip tenorėjęs „išgelbėti“ Sandrą nuo jos griežtų tėvų. Edgaras prisipažino, kad visada, kai tik Sandra būdavo pabėgusi iš tėvų namų, ji glausdavosi pas jį.
Išgirdęs, kad savo elgesiu melagis tik trukdė policininkų laiką ir vertė labai nerimauti paauglės tėvus, Edgaras neturėjo ką atsakyti.
Uždraudė pasimatyti
Edgarui už melagingų parodymų davimą grėsė bauda arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba net laisvės atėmimas iki 2 metų. Tačiau teismas, įvertinęs, kad vaikinas anksčiau neteistas, nebaustas ir labai gailisi, buvo jam negriežtas – pasiūlė bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas nusprendė skirti melagiui Edgarui 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Tai reiškia, kad vaikinas 4 mėnesius visas naktis privalo leisti tik namie. Taip pat jam uždrausta tiek laiko bendrauti su Sandra. Be to, kad jaunuolis turėtų ką veikti, nekaitindamas savęs meilės jausmu, jis dar įpareigotas susirasti darbą arba bent užsiregistruoti darbo biržoje.
Jaunas vilkaviškietis su tokia bausme sutiko. Jis teigė žinantis, kad bus nubaustas griežčiau, jeigu nevykdys teismo įpareigojimų. Pareigūnų manymu, sąžiningai atlikti teismo skirtą bausmę vaikinui turėtų padėti ir pilnametystės laukianti Sandra.
Irena ZUBRICKIENĖ
