Bylos duomenimis, 43 metų E. S. praėjusių metų kovą, būdamas neblaivus, apgadino keturis automobilius. Atvykusiems policijos pareigūnams E. S. paaiškino, kad jis yra stipriai išgėręs, dėl to nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į kelkraštyje stovėjusius automobilius. Eismo įvykio vietoje E. S. prašė pareigūnų truputį palaukti, nes tuoj turėjęs atvykti žmogus, prisiimsiantis atsakomybę. Be visa to, kol policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje rašė protokolą, E. S. jiems tarp priekinių sėdynių įdėjo 50 eurų. Už tai jam buvo iškelta ne tik administracinio teisės pažeidimo byla, bet ir baudžiamoji byla.
Šią bylą pradėjus nagrinėti teisme, E. S. parodymus pakeitė. Sakė, kad įvykio metu jis buvo labai girtas, o automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jo pažįstamas. E. S. teismą bandė įtikinti, kad jis sėdėjo ant galinės sėdynės ir automobilio nevairavo.
Teisme E. S. prisipažino bandęs papirkti valstybės tarnautojus, tačiau neigė vairavęs automobilį. Šio eismo įvykio aplinkybes išnagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad būtent E. S., o ne kas kitas vairavo automobilį. Būdamas neblaivus nesuvaldė automobilio, atsitrenkė ir apgadino kelkraštyje stovėjusius automobilius. Už tai teismas E. S. skyrė 1250 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams.
Pirmos instancijos teismas kritiškai vertino E. S. draugų ir pažįstamų liudytojų duotus parodymus, kuriais pastarieji siekė padėti E. S. išvengti atsakomybės. Teismas nustatė, kad penkių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Įvykio metu šie liudytojai parodymų nedavė. Apie įvykio aplinkybes jie papasakojo praėjus mėnesiui teisme. Teismo nuomone, jie galėjo susitarti, ką sakyti. Policijos pareigūnų parodymai sutapo, todėl teismui nebuvo pagrindo jais netikėti. Teismo nuomone, įvykį suforminę pareigūnai yra nešališki ir iki eismo įvykio nepažinojo E. S., todėl nėra pagrindo manyti, kad jie būtų norėję tyčia jam pakenkti.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas E. S. apeliacinį skundą, motyvavo, kad E. S. skunde pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, o savo nekaltumą grindžia savo paties bei pažįstamų liudytojų parodymais, kurie prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad parodymus davę liudytojai yra E. S. draugai arba pažįstami, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šie asmenys yra suinteresuoti padėti E. S. išvengti atsakomybės ir jų parodymais nesivadovavo.
E. S. skundą nagrinėjęs teismas dar kartą patvirtino, kad teisme apklausti policijos pareigūnai ir kiti tą vakarą eismo įvykį matę liudytojai nėra suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti E. S. Jų parodymai tarpusavyje neprieštaringi ir yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje apklaustų liudytojų parodymus, pranešė prokurorui, kad penki teisme parodymus davę liudytojai galimai davė melagingus parodymus ir turėtų atsakyti administracine tvarka.
