Nuo 2006 metų pabaigos Meksikos narkotikų karuose žuvo daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Vien tik pernai aukų skaičius siekė 12 tūkst. Pernai narkotikų kartelio kontroliuojamame Ciudad Chuareze žuvusiųjų skaičius buvo didesnis nei Afganistane žuvusių civilių gyventojų. Maža vilties, kad po liepos 1 dienos prezidento rinkimų smurto proveržis netikėtai liautųsi. Visi trys kandidatai į prezidentus pažadėjo tęsti karą prieš narkotikų baronus, nepaisant būsimų aukų skaičiaus, tačiau nežinia, kiek šis karas tęsis, rašo „Foreign Policy“.
2009 metais žiniasklaida mirgėjo antraštėmis, kurios skelbė artėjantį Meksikos žlugimą, tačiau pastaruoju metu kur kas dažniau pasirodo pranešimai apie įspūdingą šalies ekonomikos spurtą. Prognozuojama, kad Meksikos ekonomika 2012 metais ūgtels 4,5 proc. Šis rodiklis bus didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, tad kyla klausimas kaip Meksika suderina anarchiją gatvėse su ekonominiu klestėjimu?
Ekonomika nestoja
Pasaulis godžiai ryja naujienas apie kartelių egzekucijas ir žudomus vaikus, tuo tarpu šalies prezidentas Felipe Calderonas, kurį vis dar palaiko daugiau nei 50 proc. gyventojų, patyliukais ruošė ekonomikos reformas: sutvarkyta valstybės tarnautojų pensijų sistema, naftos sektorius įsileido privačias investicijas, o auganti vidurinioji klasė skatina vidaus vartojimą. BVP per capita nuo 1988 metų išaugo 40 proc. Dabartinis prezidentas dėl konstitucinių apribojimų nebegali pretenduoti į prezidento postą, tačiau jo įpėdiniai turės tvirtą pagrindą tęsti pradėtas reformas.
Šių metų balandį „Hispanic center“ atliko apklausą, kurios metų paaiškėjo, kad gausi šalies gyventojų emigracija į JAV pagaliau liovėsi. Maža to, dalis meksikiečių dėl pagerėjusio ekonominio klimato nutarė grįžti į Tėvynę. O juk Mekslika vos prieš dvyliką metų šventė pirmuosius laisvus rinkimus, kurių metu iš valdžios buvo priversta pasitraukti 71 metus dominavusi Institucinė Revoliucinė partija (PRI). Tuo metu šalį užplūdo tarptautiniai investuotojai. Visi norėjo atsikąsti bent dalį naujos rinkos. Šiandien Libano kilmės meksikietis Carlosas Slimas valdo komumikacijų milžiną „Telmex“ ir yra tituluojamas turtingiausiu planetos žmogumi.
Šalies ekonominis augimas nesustojo net ir prasidėjus atkakliam karui su narkotikų karteliais. Pernai tiesioginės užsienio investicijos siekė 19,4 mlrd. JAV dolerių. 2010 buvo sukurta daugiau nei 700 tūkst. naujų darbo vietų (daugiausiai per pastaruosius 14 metų). 2011 metais šis skaičius sumažėjo, tačiau labai nežymiai. TVF skelbia, kad Meksikos vidurinioji klasė nuolatos auga, o bankinė sistema nusipelno pagyrimo, nes sėkmingai atlaikė pasaulinę finansų krizė.
Senos problemos
Nepaisant šių ditirambų, Meksiką tebekamuoja daugybė įsisenėjusių problemų. Klesti korupcija, visuomenė nepasitiki valstybinėmis institucijomis (pasitikėjimas policija siekia vos 6,1 proc.), žiniasklaidos atstovai patiria narkotikų kartelių ir vietos valdžios pareigūnų spaudimą. Pastaraisiais metais buvo nužudyta dešimtys žurnalistų. Nusikaltėliai nesibodi nukreipti ginklų ir į neįtikusius tinklaraštininkus.
Vyriausybė pripažįsta pralaimėjusi viešųjų ryšių akciją, nes nuolatinis kartojimas, esą narkotikų karteliai beveik įveikti ir jokio karo nevyksta meksikiečius verčia šypsotis. Neretai vietos gyventojai patys neapsisprendžia kokioje valstybėje jie gyvena: augančios ekonomikos ar atsidūrusios ant pavojingos atbrailos krašto. Dėl tokios padėties kaltę turi prisiimti institucijos, kurios prarado gyventojų pasitikėjimą ir iki šiol nesugeba tinkamai iškomunikuoti teigiamų naujienų.
Viena iš svarbiausių Meksikos institucijų – bažnyčia taip pat praranda visuomenės pasitikėjimą, nes kartais susidaro įspūdis, kad Dievo tarnai vis dar gyvena praėjusių amžių dvasia. Neseniai vienas bažnyčios tarnautojas sugebėjo pareikšti esą liberalių pažiūrų Meksiko meras atneša daugiau nelaimių nei visi narkotikų karteliai kartu sudėjus.
Ieško autoriteto
Žmonėms gyvybiškai svarbu turėti autoritetą, kuris suteiktų vilties ir pasitikėjimo, todėl nenuostabu, kad meksikiečiai ėmė dairytis naujo ir charizmatiško mesijo. Meksikiečius įkvėpė Isabela Miranda de Walles, kuri sugebėjo savarankiškai aptikti savo sūnaus pagrobėjus. Dar viena žvaigžde tapo poetas Javieras Sicilia, kuris po sūnaus nužudymo suorganizavo milžinišką protesto žygį. Visa bėda, kad šie žmonės neketina siekti politikos aukštumų ir trokšta ramiai gyventi.
Trys kandidatai į šalies prezidento postą visiškai neaudrina visuomenės vaizduotės. Andres Manuelis Lopezas Obradoras, pravarde AMLO, 2006 metais pralaimėjo rinkimus, nes buvo apkaltintas sukčiavimu. Nuo to laiko aktyviai užsiėmė populizmu ir skleisdamas rinkiminę agitaciją aplankė kone visus Meksikos miestus. Nepaisant to populiarumu jis nusileidžia PRI deleguotam kandidatui Enrique Penui Nieto.
E. P. Nieto bandė užkariauti rinkėjų širdis tačiau nemaža visuomenės dalis pašaipiai vertina jo pastangas. Paskui išvaizdų kandidatą velkasi nekokia praeitis mat seniau jis valdė vieną iš Meksikos regionų, kuris garsėjo nežmoniška korupcija. Paskutinį kartą E. P. Nieto apsijuokė knygų mugės metu, kuomet paprašytas įvardinti tris knygas, padariusias didžiausią įtaką jo gyvenime kandidatas nesugebėjo sugalvoti nė vieno pavadinimo. Vis dėlto tokie eksesai neturėtų tapti rimta kliūtimi, nes E. P. Nieto turi gražuolę žmoną, kuri vaidina muilo operose, jį remia žiniasklaidos milžinė „Televisa“, o vidutinis meksikietis per metus perskaito vos vieną knygą. Šis kandidatas turi dideles galimybes stoti už Meksikos vairo, tačiau analitikai, mano kad jis bus tik PRI partijos marionetė, kurią kontroliuos ilgą politinę patirtį sukaupę politikos vilkai.
Trečioji kandidatė yra moteris ir šis faktas gali teigimai paveikti rinkėjus, kurie laukia pokyčių. Buvusi švietimo sekretorė Josefina Vazquez Mota didžiuojasi skaidria praeitimi ir inovatyviomis idėjomis, tačiau jai trūksta politinio svorio. Be to, J. V. Mota pažadai nušluoti narkotikų kartelius neįtikina rinkėjų.
J. V. Mota ir E. P. Nieto santykiuose su JAV nežada keisti politinio kurso ir ketina tęsti bendradarbiavimą kovoje su narkotikais, tiesa abu kandidatai pasisako už kariuomenės įtakos mažinimą. Tuo tarpu kairiųjų pažiūrų AMLO gali pasekti Bolivijos lyderio Evo Moraleso pėdomis ir atsukti JAV nugarą. Žinoma, šis scenarijus mažai tikėtinas, nes JAV skiria milžiniškas lėšas, kurios turi užtikrinti šalyje stabilumą.
JAV bendradarbiavimas su Meksika peržengė kovos su narkotikais ribas. JAV pareigūnai padeda kaimynams įgyvendinti teisės aktus ir modernizuoti valstybines institucijas. Bendradarbiavimas jau duoda vaisių. Nepilotuojami JAV žvalgybos lėktuvai raižo Meksikos dangų ir renka informaciją apie narkotikų baronus. Remdamiesi šia informacija pareigūnai sėkmingai šalina nusikaltėlių vadeivas.
Verslui netrukdo
Vis dėlto svarbiausia, kad nepaisant smurto protrūkių investicijos teka į šalį, verslininkai pragmatiškai žvelgia į esamą situaciją ir suvokia, jog mirusių skaičiaus didėjimas nelemia finansinių nuostolių. Tiems, kas seka naujienas Meksikoje gali susidaryti įspūdis, jog už kiekvieno kampo tyko atsitiktinė kulka, tačiau tikrovėje smurto suaktyvėjimas yra pastebimas tik tuose regionuose, kurie nuo seno garsėjo prasta reputacija. Vienintelė išimtis – Akapulkas, kurio turizmo sektorius kenčia dėl narkotikų vadeivų karų ir Monterėjus, iš kurio dėl aukšto nusikalstamumo traukiasi verslas. Daugelis kritikuoja dabartinį prezidentą dėl nesėkmių kare su narkotikų baronais, tačiau retas pamiršta, jog šis žmogus išgelbėjo šalį nuo ekonominės krizės. Kad ir kuris kandidatas perimtų prezidento postą, mažai tikėtina, kad pagrindinės politikos kryptys pasikeistų, nes F. Calderonas nubrėžė tvirtas ir teisingas gaires.
Artimiausiu metu Meksika netaps modernia ir klestinčia valstybe, kuri galėtų užtikrinti visų savo piliečių saugumą ir gerovę. Tačiau nereikia piešti paveikslo pernelyg niūriomis spalvomis, abejotina, kad šalis nusiristų į suirutės ir anarchijos duobę. Greičiausiai tais pačiais Meksikos keliais ir toliau vienu metu riedės prekės, investicijos ir narkotikai.
