Tradicinis meksikiečių požiūris į mirusiuosius nėra persmelktas baimės – į juos žiūrima kaip į „brangius velionius“, žmones, kurie lieka artimi savo šeimai ir po mirties. Kasmet lapkričio 1-2 dienomis meksikiečiai savo namuose įrengia altorėlius su mirusiųjų nuotraukomis ir jų mėgstamiausio maisto lėkštėmis. Žmonės taip pat lanko artimųjų kapus, prie jų išgeria, padainuoja ir pasikalba su velioniais.
Tačiau šiemet daug mirusiųjų išėjo taip neseniai, kad sielvartas dar išgyvenamas labai stipriai. Nayeli Flores (Najeli Flores) iš visų jėgų stengėsi auginti du savo vaikus, dirbo teisininko padėjėja ir studijavo teisę, todėl niekada neturėjo nei laiko, nei pinigų įrengti puošniaus Mirusiųjų dienos altoriaus, kaip norėdavo jos sūnus Julianas (Chulianas). Šiemet N. Flores įgyvendins jo norą ir skirs jį jam, savo 11-mečiui sūnui, ir šešerių dukrai Ximenai (Chimenai), kurie žuvo per drebėjimą sugriuvus daugiabučiui pietiniame miesto pakraštyje. Abu vaikai tą dieną nėjo į mokyklą ir buvo namie, o jų mama dirbo.
„Sūnus visuomet skųsdavosi, kad mes neįrengiame altoriaus, – kūkčiodama pasakojo N. Flores. – Taigi, šiemet tai padarysiu, jo atminimui.“
Altoriai visuomet būna asmeniški, su mirusiųjų nuotraukomis ir žvakėmis. Suaugusiems mirusiems žmonėms aukojamas jų mėgstamas maistas, gėrimai, net cigaretės. Vaikams – saldainiai ar žaisliukai.
„Vienas Juliano draugas atnešė man saldainių maišelį, kaip paramą žemės drebėjimo aukoms, – sakė N. Flores, kuri po drebėjimo dalija pagalbą nukentėjusiesiems. – Bet aš paimsiu kelis altoriui.“ N. Flores nori, kad ant altoriaus būtų ir minkštų žaisliukų: „Jiems jie patikdavo, jie dėl jų pešdavosi.“
Prie sugriuvusio namo – improvizuoti memorialai
Daug 7-ajame dešimtmetyje statyto N. Flores daugiabučio, per drebėjimą virtusio griuvėsių krūva, gyventojų vis dar gyvena palapinėse prie išlikusių pastatų. Kai kuriuos statinius galima suremontuoti, o kitus teks nugriauti.
Su N. Flores vaikais sugriuvusiame name žuvo dar septyni žmonės. Išgyvenusieji stato didelį altorių šių devynių aukų atminimui. Dar vienas altorius bus visoms žemės drebėjimo aukoms.
„Bus sunku, nes viskas įvyko labai neseniai, bet galiausiai mes pagerbiame jų atminimą. Tai daug reiškia žmonėms, kurie neteko artimųjų“, – sakė N. Flores kaimynas Carlosas Luzas (Karlosas Lusas).
Prie sugriuvusio namo jau yra improvizuotų memorialų su gėlių vainikais, balionais, žvakutėmis ir žuvusiųjų nuotraukomis.
Drebėjimas ypač smarkiai smogė virtinei senovinių kaimų pietiniuose Meksiko pakraščiuose, kur žmonės rengdavo itin spalvingas ir autentiškas Mirusiųjų dienas. Čia žuvo keli žmonės, buvo apgadinta vietos parapijinė bažnyčia, sugriuvo daug iš nedegtų ar degtų plytų pastatytų individualių namų.
„Visi labai liūdni, griuvo jų gyvenimas“, – sakė San Gregorijo parapijos kunigas Francisco Efrenas Castellanosas (Fransiskas Efrenas Kasteljanosas). Pinigų įprastoms gausioms maisto, gėrimų, gėlių ir žvakių aukoms nėra, vis dėlto aukos bus, kad ir pačios kukliausios.
„Šiemet esame apsisprendę, net jei tai bus tik pupelės ir tortilijos“, – sakė F. E. Castellanosas.
