1,93 kg sveriantis luitas buvo rastas atkastas naujo pastato statybvietėje palei Alamedą – vaizdingą parką Meksikos sostinės širdyje.
39 metus radinio kilmė buvo neaiški, tačiau dabar mokslininkai skelbia specialių rentgeno spindulių dėka įminę šią paslaptį.
Meksikos nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas (INAH) tvirtina nustatęs, iš kur atsirado šis luitas – jis buvo pamestas per skubotą (tiesa, laikiną) ispanų atsitraukimą vadinamąją „Liūdnąją naktį“.
Tą 1520 m. birželio 30-osios naktį actekai, įniršę dėl savo diduomenės ir šventikų išžudymo, išvarė ispanų įsibrovėlius iš savo sostinės Tenočtitlano.
Bėgdami konkistadorai pasiėmė prisiplėštų actekų lobių – kiek galėjo panešti. Tarp jų, matyt, buvo ir Meksiko parke rastas aukso luitas.
„Vadinamoji „Liūdnoji naktis“ – vienas iš (Meksikos) užkariavimo epizodų, kurie bus prisiminti šiemet. Tėra vienintelis jo daiktinis įrodymas – aukso luitas, kuris prieš 500 metų nuskendo Tenočtitlano kanaluose, kaip patvirtino neseniai atliktas tyrimas, ispanų pabėgimo metu“, – sakoma INAH pranešime.
1519 m. atvykę H. Cortesas ir jo vyrai buvo priimti, nors ir atsargiai, actekų imperatoriaus Montesumos, bet netrukus tapo nepageidaujamais svečiais rūmuose, nes pasisavino jo turtus ir iš esmės pavertė jį įkaitu.
1520-ųjų birželį H. Cortesas, pradėjęs savo ekspediciją Meksikoje be oficialaus leidimo, sužinojo, kad Ispanijos gubernatorius Kuboje pasiuntė kareivių jį suimti.
Tenočtitlane palikęs savo leitenantą Pedro de Alvarado, H. Cortesas su dalimi savo armijos išvyko kautis su atvykstančiais kareiviais ir juos galiausiai nugalėjo.
Vadui išvykus, P. de Alvarado ėmė baimintis, kad actekai jį užpuls, ir įsakė išžudyti jų diduomenę ir šventikus.
Actekams sukilus dėl šio kraujo liejimo, ispanai atsitraukė ir, matyt, pakeliui pametė aukso luitą.
Tyrimo metu nustatyta, kad luito sudėtis tokia pati, kaip ir kitų to laikotarpio actekų dirbinių.
„Šis luitas – viena svarbiausių šio istorinio įvykio dėlionės dalių“, – pažymėjo INAH.
