Aktorė Eglė Gabrėnaitė šiuo metu užsiėmusi kaip niekad - į darbą išskuba ankstų rytą, o grįžta vidurnaktį. Taip, sakė, bus iki pat Naujųjų metų.
„Todėl ir apie Kalėdų dovanėles sūnui ir anūkams dar neturėjau laiko pagalvoti, - atvirauja. - Nieko, vis tiek jomis apsirūpinsiu, kad ir prieš pat Kalėdas. Kiek dovanoms skirsiu pinigų, dar negaliu pasakyti, bet, ko gero, daugiau nei įprastai. Taip jau išėjo, tfu tfu tfu, kad kaip tik šiuo metu pinigėlių daugiau turiu.“
Tiesa, tai visai nereiškia, kad aktorė savo mylimiems artimiesiems pirks ypač brangius daiktus. Ir kad jos paruoštas šventinis stalas lūš nuo valgių ir gėrimų, o namai švytės išskirtine prabanga.
„Situacija sunki, reikia ir į tai atsižvelgti, - tęsė ji. - Su saldainių dėžute 20 svečių esu priėmusi, o kaip puikiai laiką praleidome! Mūsų šeimos tradicijos, pereinančios iš kartos į kartą, paremtos kuklumu. Papuošta eglutė - štai ir visos namų dekoracijos. O ant stalo - kuklūs valgiai, tie patys indai, senelio dovanoti šaukštai... Ne prabanga yra esmė. Daugiau meilės vieni kitiems turime dalyti, daugiau gražių žodžių pasakyti - štai kas svarbiausia.“
Jos nuomone, daug svarbiau, ne kokios vertės dovana artimam žmogui įteikiama, o kaip dovanojama. „Galima ir sausainį padovanoti, tačiau išradingai, su meile, - svarstė garsi aktorė. - Mes, lietuviai, tingime galvoti. Nulekiame į parduotuvę, nuperkame kas pakliuvo po ranka ir tarsi užsidedame pliusiuką. Ne to žmonėms vieniems iš kitų reikia! Šilumos daugiau, gerumo, pasitikėjimo. Rankos prisilietimo. Tik gaila, kad dažnai po paglostymo žmogus verkti pradeda...“
Kurkime ne pragarą
Kaunietei aktorei Rūtai Staliliūnaitei kalbos apie išlaidų skaičiavimą, taupymą, planavimą, „diržų veržimąsi“ - labai ne prie širdies.
„Sunku tokia tema kalbėti, - šyptelėjo ji. - Esu pripratusi prie neturto, duonai visada užtekdavo, o visa kita... Dėl to aš ir nedejuoju. Mano atlyginimas nuo vaikystės buvo „ubagiškas“, taigi esu šiek tiek savikritiška.“
Aktorė klauso žinių, pasaulio naujienų ir puikiai žino, kokioje nelengvoje situacijoje visuomenė šiandien yra atsidūrusi.
„Pasaulinė krizė, taip, gąsdina, visiems dėl to bus blogai, visi kentės, - neabejojo ji. - Bet juk yra draugas ar draugė, sesuo, brolis, tėvas, motina, sūnus, duktė, klasės ar kurso draugai, aplinkiniai žmonės, į kuriuos visada galima atsiremti.
Pasikalbėti. Pabendrauti. Nejaugi įkiši nosį į žemę ir tai nevilčiai pasiduosi? Juolab kad Lietuvai Tėvynei oho kiek daug dar reikia nuveikti... Sakote, kad visi to siektų... Tada išties būtų rojus. Bet to juk ir reikia: kurti rojų - ne pragarą žemėje.“
Aktorė paneigė švenčių laukianti slegiama pesimistinių nuotaikų.
„Nėra nei optimizmo, nei pesimizmo, tiesiog iš prigimties nesu linksma, - šyptelėjo aktorė. - Mane visą gyvenimą barė už liūdesį balse...“
Ji, be abejo, paruoš mylimiems artimiesiems Kalėdų dovanėles, tačiau kiek tam išlaidaus, dar nesvarstė. Per anksti.
„Mano išlaidos dovanėlėms visada buvo labai kuklios - šiemet bus irgi tokios pačios“, - atsakė aktorė R.Staliliūnaitė.
Tik nereikia mūsų gąsdinti!
Užtat aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis - užkietėjęs optimistas!
„Šiuo metu visai neblogai gyvenu, negaliu skųstis, - smagiai nusikvatojo. - Darbą kol kas turiu - joks sunkmetis negąsdina, apie jokį diržų veržimąsi negalvoju.“
O taupyti, pasak jo, reikia visada - ne tik tada, kai artinasi krizės.
„Bet jei žmogus „durnas“ - aišku, per vėlai apie tai pradeda galvoti, - vėl kvatojo jis. - Va tokie, žinoma, gali ir išsigąsti, kas dabar čia jų laukia.“
Dėl brangstančio maisto, paslaugų ir kitų reikalingų dalykų aktorius nė kiek nesijaudina.
„O ką, manote, kad pigs? - šyptelėjo V.Rumšas. - Aš nemanau. Brangsta ir dar brangs. Ir kas čia tokio? Štai kuo prasčiau valgysime - tuo sveikesni ir grakštesni būsime!“
Artėjančios šventės esą irgi jokia išimtis. „Ką Dievas duos, tuo ir tenkinsiuosi, sėdėdamas prie vaišių stalo, - pašnekovas linksmai dėstė savo teoriją. - Jei buvau geras, turėtų daugiau atsiųsti.“
Jo nuomone, niekada nereikia per daug pinigų skaičiuoti. Juo labiau - Kalėdų dovanoms.
Aktorius mylimiems žmonėms mėgsta dovanoti praktiškas dovanėles. Nuo geros piniginės iki papuošalų ir knygų.
„O ką aš gaunu? - perklausė jis. - Labai įvairių dovanų. Taip sakant, ko esu nusipelnęs... Ir nereikia žmonėms per daug verkšlenti, kad štai blogi laikai, sunku, trūksta pinigų, reikia taupiau gyventi. Kas bus, kai visi kriokt (čia žemaitiškai, o reiškia „verkti“ - red. past.) pradėsim? Daugiau džiaugsmo nešiokimės širdyse, daugiau šypsenos ir šviesos veide - juk ir taip dienos trumpos, ilgai tamsu būna. Tada viskas bus gerai!“
Geriausia dovana - geras žodis
Etnologas Libertas KLIMKA viliasi, kad ateinantis sunkmetis žmones privers susimąstyti ne apie materialias, o apie dvasines vertybes.
„Vartotojų visuomenės aklumas stulbina, - kalbėjo jis. - Jau net vaikai nemyli savo žaislų, nes jų turi kalnus! Per kiekvienas Kalėdas jų gauna glėbiais, nes jei šeima verčiasi sunkiau, tuo pasirūpina įvairios labdaros organizacijos. Vaikui dovana įdomi, kol neišpakuota. Pasižiūri ir numeta. Nevertina dovanų. Taip neturėtų būti.“
Pasak etnologo, seniai laikas nuo dovanų atsigręžti į žmogų. „O visų geriausia dovana - geras žodis“, - pabrėžė jis.
Senovės Lietuvoje, pasak etnologo, vaišių stalas būdavo įvairus, tačiau ne 12 ar 13 valgių, o tik 9. Valgių ant šventinių stalų šiuo metu esą padaugėję iš gero gyvenimo. Ir jokių dovanų anksčiau niekas niekam nedovanodavo.
„Vaikams skanėstų paruošdavo - štai ir dovanos, - kalbėjo jis. - Ir kokio geresnio maisto pagamindavo. Medaus, cukraus, spanguolių ar džiovintų grybų Kūčių vakarienei nupirkdavo. Kisieliaus išvirdavo. O Kalėdų stalui visada stengdavosi patiekti kiaulienos - šaltienos išvirdavo arba kiaulės galvą. Per Kūčių vakarienę - jokių alkoholinių gėrimų. Dabar primygtinai peršamas kalėdinis vynas - prekybininkų išmonė. Kaip ir dovanų pirkimas.“
Svarbiausia per tokias šventes, anot etnologo, būdavo nueiti į bažnyčią pasimelsti, o grįžus namo pavalgyti ir gražiai papramogauti. Žemaitijoje esą būdavo velkamas blukis (šakotas kelmas), kurį vėliau sudegindavo (taip sunaikindavo metų blogybes). Jaunimas apsirengdavo senovės kariais ir varydavo iš kaimo piktas dvasias. Vaikai tokias pabaisas gąsdindavo žvangučiais.
„Tiesa, Kalėdų naktį, po 12 valandos, įvykdavo stebuklas - vanduo šulinyje virsdavo vynu, - šyptelėjo L.Klimka. - Tada jau būdavo galima paragauti vyno, gyvybės vandeniu vadinamo. Tačiau griežtai tik po pusiaunakčio. O per Kalėdas senoliai pagurkšnodavo alaus ir kaimynus juo pavaišindavo. Masinių išgertuvių kaip šiais laikais niekada nebūdavo.“
Dovanų gausime, bet kuklesnių
Šeimos finansų ekspertė Julita VARANAUSKIENĖ beveik neabejoja, kad šiemet tautiečiams teks tenkintis kuklesnėmis Kalėdų dovanomis.
„Apklausos rodo, jog šiemet Kalėdoms gyventojai ruošiasi skirti kuklesnes sumas, tačiau niekas nežada dovanų atsisakyti išvis, - dėstė ji. - Neturtingų kraštų gyventojai, nors gauna kur kas kuklesnes pajamas, nori švęsti kaip vakariečiai. Taigi galima manyti, kad ir Lietuvoje labai taupyti neturėtų.“
Kita vertus, anot J.Varanauskienės, išlaidos didžiosioms metų šventėms padidėja ne tik dėl to, kad perkamos dovanos.
„Be dovanų, paruošiama įvairesnio maisto, nuperkama geresnių šventinių gėrimų, puošiamas namų interjeras, įsigyjama karnavalinių drabužių, - pridūrė ji. - Tai irgi nemažai kainuoja.“
Statistika esą skelbia, jog užsienio šalių piliečiai Kalėdų šventėms vidutiniškai skiria nuo 2 iki 4 proc. metinių pajamų. Pas mus tenkinamasi daug mažesnėmis sumomis.
„Jei tėvai gauna minimalųjį atlyginimą, o vaikų - daug, kažko nepripirksi, - svarstė ekspertė. - Bet vis tiek dovanėlių parnešama.“
Kadangi mažiau išlaidų planuojanti šioms šventėms skirti apsiskelbė ne viena šalies bendrovė, ekspertės nuomone, tikėtina, kad ir darbuotojai bus taupesni.
„Jei prekybininkų apyvarta išliktų ir tokia pati kaip pernai, būtų galima drąsiai teigti, kad žmonės taupo, - kalbėjo J.Varanauskienė. - Mat šiais metais viskas labai pabrango - pradedant maistu ir baigiant grožio paslaugomis. Tiesa, tik batai, kaip žinau, nebrangsta.“
„Vakaro žinios“ apklausė 400 savo skaitytojų, ar jie šiemet taupys Kalėdų ir Naujųjų švenčių sąskaita?
Taip, mažiau pinigų skirsiu dovanoms 43,97%
Taip, mažiau pinigų skirsiu gėrimams 6,03%
Taip, mažiau pinigų skirsiu maistui 7,04%
Nepirksiu dovanos sau 7,04%
Atsisakysiu kelionės 2,51%
Atsisakysiu naujų šventinių drabužių 6,03%
Neisiu švęsti su draugais 7,04%
Švęsiu „trankiai“ kaip visada 20,35%
