Vos tik pamačiau, kad egzistuoja toks konkursas, net negalvodama ir nedelsdama rašau Jums savo istoriją.
Mano ir būsimo vyro susitikimas – susipažinimas buvo be protiškai romantiškas. Visą gyvenimą, kol buvau visai maža, svajojau apie savąjį princą ant balto žirgo, turbūt visai nekeista, nes kas tokios meilė nenorėtų?
Pažinties istorija iš tiesų yra labai romantiška. Tuomet, kai susipažinom buvo žvarbi diena. Visa popietę nei tai lijo lietus, nei tai sniegas drėbė, tiesiog, šalta, niūru, pilka aplink. Mes, su drauge, vardu Santa, rinkome parašus už kandidatą į prezidentus. Ir, kad kuo daugiau surinkti parašų, mes keliavom į Vilniaus mieste esantį studentų miestelį Saulėtekio rajone.
Vaikščiojom po visus bendrabučių kambarius ir agitavom. Visą dieną išvaikščiojusios labai pavargome, įėjusios į bet kokį bendrabutį nusprendėm, kad reikia keisti ėjimo taktiką, tad kad nesusimaišyt, mes pasidalinom koridorių į dvi dalis. Vieną dalį gavau aš, kitą dalį pasiėmė Santa. Taip perėjom dar vieną bendrabutį.
Atėjo vakaras. Jau buvo apie 21h, nusprendėme važiuoti namo, bet kad nepalikt kitai dienai, susiruošėm apeiti paskutinį likusį bendrabutį. Aišku, taktiką pasilikom tokią pačią.
Užlipome i 4-tą bendrabučio aukštą ir Santa nieko nelaukus šmurkštelėjo į vieną iš daugelio blokų. Nusprendžiau nieko nelaukti ir aš. Nuėjau kaip priklauso į savąją pusę..
Užėjus į bloką pamačiau daug linksmai nusiteikusių virukų, kurie aišku nepasikuklino ir pradėjo mane „kabinti“.
Buvo visi labai mandagūs ir paslaugūs, pasiūlė arbatos atsigerti, na, kadangi aš buvau jau labai pavargus, nenorėjau, kad draugė lauktų, nusprendžiau mandagiai atsisakyt. Ir nieko nelaukus susirinkus parašus išmoviau iš to bloko ir pasukau į Santos pusę ir nėriau į pirmąjį pasitaikiusį kambarį. Pasibeldžiu ir girdžiu už durų garsų žodį „prašom“. Atveriu duris.
O ten buvo du vaikinukai, vienas iš jų pusnuogis, tik su džinsais stvėrė megztinį ir rengėsi. Mano akys švytėte sušvytėjo. Jo kūnas. Mmm... Labai gražus.. Raumeningas, bet ne per daug.. Ir tokį kūną pamačius nusprendžiau pajuokauti:
- Tai Tu nesirenk, manęs tai netrikdo.
Jis tik šyptelėjo dar visas pasimetęs. Pasiūlė man užeiti į kambarį. Nuo tada viskas ir prasidėjo. Aš nieko nelaukus pradėjau prisistatinėti ir pasakoti, kokiu tikslu aš atėjau pas juos į kambarį.
Viską papasakojus pastebėjau JO žvilgsnį, nusišypsojau, tačiau atsako negavau. Jis su savo kambarioku susižvalgė, pasirašė ir pradėjo mane kamantinėti, kodėl aš dirbu tokį darbą, ar tikiu šiuo kandidatu, ar duomenys niekur nebus panaudojami ir pan. Trumpai pakalbėję jie pradėjo mane kviesti į susitikimą.
Pradėjo ginčytis, su kuo aš turėčiau eiti, ir kodėl būtent su kažkuriuo iš jų turėčiau eiti į pasimatymą. Buvo taip gražu ir miela.. Jaučiau kas sekunde savo vis stipriau plakančią širdį. Galvojau, kad išlėks lauk ir pradės šokinėti iš džiaugsmo...
Po savųjų diskusijų vyrukai paprašė mano telefono numerio.. Nusprendžiau neduoti, labai nenorėjau įkyrių skambučių ir sms žinučių. Pasiūliau parašyti man laiškelį su savo numeriu, pasakiau, kad pati parašysiu arba paskambinsiu. Raštelis buvo be galo malonus ir mielas. Labai nebenorėjau išeiti iš to kambario..
Tačiau į duris pasibeldė mano draugė Santa (nes aš užėmiau jos kambarį) ir išsivedė šiek tiek supykusi. Vos išėjusi puoliau Santai pasakoti visą istoriją su smulkmenom, buvau pamiršusi savo visą nuovargį, laikas visiškai nebeegzistavo man...
Vos tik papasakojau draugei apie savo laiminga istorijos pradžią, nusprendžiau parašyti gražią sms žinutę. Nuo to vakaro praėjo jau du metai. Esam abu vis dar labai laimingi... Ir greitu metu būsim dar laimingesni, nes vasario 19 dieną turėtų išvysti šį nepakartojamai gražų pasaulį ir mažiukas mūsų sūnelis.
Štai tokia ta mūsų istorija. Ačiū Jums už dėmesį.
Rūta
