.jpg)
Linksmas ir triukšmingas įprastas pingvinų gyvenimas Lietuvos jūrų muziejuje. Tačiau skirtingai nei žmonėms, atėjusi meilės diena šiems mažiems džentelmenams yra ramybės ir susikaupimo metas. Pingvinai pasiskirstė poromis ir įsikūrė lizduose. Biologai laiko špygas – paskutinis jauniklis išsirito prieš 16 metų.
„Poros susiformavo, gan stabiliai sėdi lizduose ir laukiam, kaip sakant, pasekmių meilės“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
Meilės ir ištikimybės reikaluose pingvinai labai skirtingi. Dalis porų kartu jau dvidešimt metų. Kitos susikukavo tik pernai ir gaminti kartu pingviniukus ruošiasi pirmą kartą.
„Pernai buvo toks bandomasis laikotarpis. Jie apsiuostinėjo, apsižiūrėjo tuos lizdus, šiek tiek patupėjo, išbėgo. Vis tiek jaunimas, reikia laisvalaikio. Nebuvo tokie stabilūs, bėgiojo tai namo, tai į balių. Šiemet rimčiau sėdi“, – kalba P. Kulikovas.
Tiesa, ne visi pingvinai rado antrąsias puses. Tokie pavydžiai stebi poreles. Tačiau ne visi turintys drauges savo laimę vertina. Keli patinėliai laksto į svetimus lizdus pas kitas. Vis tik, išsiritus kiaušiniui jį globoja abu tėvai. Ilgesniam laikui savo antrą pusę lizde palieka tik atšiauriomis sąlygomis gyvenantys Karališkieji pingvinai.
„Kiti gi pingvinai gyvena pakrantėse ir iš tiesų kiaušiniais ir jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Taip, yra toks variantas, pasidalinimas darbų. Vieną dieną ar dvi dienas sėdi patinėlis. Vienas išeina pasiplaukioti, pasigaudyti žuvies, kitas prižiūri. Ir jie taip keičiasi“, – pasakoja P. Kulikovas.
Tačiau meilės dieną švenčia ne tik pingvinai. Meilės reikaluose vandens gyvūnai naudojasi savomis taisyklėmis ir tūkstančius metų perduodama patirtimi. Pavyzdžiui, neištikimybė gyvūnų rūšims padeda išlikti. Štai į žolę panaši jūrų adata. Patelė ikriukus sudeda patinėliui į sterblę, o šis juos apvaisina ir nešiojasi, kol išsirita palikuonys. Patelė tuo metu laiko veltui neleidžia.
„Per tą laiką, kol patinas nešiojasi, jos gali vėl subrendusius ikrus išneršti į kito patino sterblę. Į trečio ir ketvirto. Žodžiu, tokios trupučiuką pasileidusios“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
O štai muziejuje gyvenantys katrykliai, yra vieninteliai iš Lietuvoje esančių kaulinių žuvų, kurios realiai mylisi.
„Patelė guli ant dugno, patinas lanku išsiriečia ir vyksta vidinis apvaisinimas. Kaip pas žinduolius. O, tarkim, didžiajai daugumai žuvų yra lytiniai produktai tiesiog išleidžiami į vandenį ir ten vyksta išorinis apvaisinimas“, – aiškina Lietuvos jūrų muziejaus ichtiologas Artūras Kabeikis.
Jūrų muziejuje gyvena ir eršketai. Šios žuvys dėl meilės pasiryžusios įveikti milžiniškus atstumus. Norėdami pratęsti giminę patinėliai antrosios pusės gali ieškoti ir tūkstančius kilometrų.
