Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.
Ūkininkas neslepia, kad prie didelės meilės žemdirbystei nemažai prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP) – pasinaudojęs ja keletą kartų, ūkininkas įsigijo techniką, kuri labai palengvina darbus ūkyje. Pasak Ž. Nevulio, jeigu tik atsirastų galimybė gauti paramą dar kartą, kreiptųsi jos nedvejodamas.
Miestas nesuviliojo
Ž. Nevulis pasakoja, kad mokyklą baigė mieste, tačiau kaimas visada traukė visą šeimą, todėl 1978 m. tėvai nusipirko kaime sodybą ir pradėjo gyventi ūkiškai. Būtent tada ir prasidėjo Žydrūno, dar vaiko, ūkininkavimo istorija: nuo pirmos klasės perganydavo karves iš vienų ganyklų į kitas, o už tai gaudavo po 5 rublius, kartu su broliu savarankiškai augino triušius, po to – nutrijas. Baigęs mokyklą, Ž. Nevulis įstojo į tuometės Žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultetą.
Oficiali, kaip ūkininko, karjera prasidėjo 1998 m., kai tėvai jam nupirko pirmuosius 20 ha žemės. Dabar Ž. Nevulis Druskininkų rajone deklaruoja 250 ha dirbamos žemės, kurioje sėkmingai augina daugiausia grūdines kultūras: rugius, kvietrugius, kviečius, avižas, miežius. Ūkyje taip pat auga žirniai, lubinai, vikiai, aliejiniai ridikai, garstyčios, rapsai. Produkciją parduoda ir vietos supirkėjams, ir eksportuoja į užsienį – Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją.
Išsvajota technika
Dar bebaigdamas mokslus Ž. Nevulis buvo išvykęs tobulintis į užsienį. Ten, prisižiūrėjęs modernios technikos ir jos galimybių, panoro ir savo darbus pasilengvinti. Taigi, pirmą paraišką jis pateikė pagal ES struktūrinių fondų paramos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą. Tuomet, už gautą daugiau nei 227 tūkst. litų paramą, buvo įsigytas javų nuėmimo kombainas, pasėlių priežiūros akėčios ir pneumatinė javų sėjamoji.
Kaip sakoma: „Kartą paragavęs, negali sustoti“. Pajutęs naujos technikos naudą, Ž. Nevulis kreipėsi dėl paramos dar ne kartą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą jis paramą gavo netgi 3 kartus: 2009 m. už pirmąją įsigijo 125 AG traktorių su frontaliniu krautuvu, ruloninį presą bei pakabinamą 16 m chemikalų purkštuvą; pagal antrąją nusipirko vartomą plūgą, kultivatorių, grūdų džiovyklą; už trečiąją, gautą 2010 m., įsirengė 450 t talpos grūdų saugojimo bokštus, užtikrinusius geresnę grūdų laikymo kokybę, taip pat įsigijo puspriekabę grūdams vežti, geresnei laukų priežiūrai – diskinį skutiką bei šienapjovę.
Vis labiau trūkstant darbo jėgos kaime, reikia diegti inovatyvias technologijas. Todėl, atėjus naujajai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m programai (KPP), ūkininkas ir vėl pateikė paraišką. Gavęs daugiau nei 101 tūkst. Eur paramą, įsigijo naują 240 AG kompiuterizuotą traktorių, taip pat tikslią ražieninę sėjamąją su lokaliu trąšų įterpimu ir žemės dirbimu. „ES parama yra neįkainuojama pagalba, leidusi man visapusiškai modernizuoti savo ūkį. Galiu drąsiai teigti, kad mano ūkis modernus, todėl leidžiantis dirbti itin konkurencingai. Jeigu tik būtų galimybė, paramos kreipčiausi vėl ir vėl“, – sako Ž. Nevulis.
Kviečiama pasinaudoti galimybe
Žemdirbys Ž. Nevulis pastarąją paramą gavo pagal KPP priemonės „Parama investicijoms į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Iki spalio 31 d. dar galima teikti paraiškas paramai gauti, todėl ūkininkai kviečiami paskubėti ir pasinaudoti šia galimybe.
Teikti paraiškas gali fiziniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą. Paramos gali kreiptis ir juridiniai asmenys, kurie vykdo žemės ūkio veiklą ir savo vardu yra įregistravę žemės ūkio valdą. Pareiškėjo ūkis iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 2 metus, o valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis nei 8 tūkst. Eur. Parama gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose gali finansuoti iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, augalininkystės sektoriuje – iki 40 proc. Didžiausias bendros paramos lygis negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės.
Daugiau informacijos apie ES teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
