Atletiškas vaikinas prisimena, jog viskas prasidėjo prieš gerus septynis metus, kai pas kaimyną žaisdami slėpynių vaikai rado „kažką panašaus į skersinį“.
„Man pavyko padaryti daugiausiai prisitraukimų, nes buvau lengviausias. Tačiau vienas draugas padarė figūrą „vilkas“. Tai yra vienas lengviausių gatvės gimnastikos triukų, tačiau tada žinojome tik jį ir dar kelis pratimus, - pasakojo Mykolas. – Man „vilko“ nepavyko padaryti, todėl užsidegiau jį išmokti“.
- Prasidėjo intensyvios treniruotės?
- Po kiek laiko su broliu Gediminu, kuris jau turėjo šiek tiek patirties sporte ir mokėjo daugiau nei „vilką“, nes lankė lengvąją atletiką. Jam per treniruotes tekdavo stiprinti ne tik kojas, bet ir viršutinę kūno dalį. Netrukus pasidarėme skersinį iš dviejų rastų ir vamzdžio, kuris dar ir dabar stovi mūsų kieme. Kadangi mano brolis jau buvo šiek tiek pažengęs, jo kūno forma buvo gražesnė ir jis jau turėjo „six-pack‘ą“, o tai tais laikais atrodė kažkas nerealaus, tai mane motyvavo ir dar labiau sustiprino norą sportuoti, po kiek laiko išmokau „vilką“ ir dar kitų sunkesnių triukų.
Pirmo prisitraukimo nepamenu, pirmą kartą pakibęs ant skersinio padariau jau penkis, tačiau žinau, kad jie buvo nekokybiški ir su dideliu užsimetimu. Po kiek laiko pradėjau daugiau domėtis sportu, supratau, kad reikia treniruoti visą kūną... Jei šį straipsnį skaito žmonės, kurie treniruoja tik viršutinę kūno dalį, siūlau neužmiršti ir kojų, kurias aš pradėjau treniruoti vėliausiai ir ilgą laiką buvau „gandras“.
Vėliau gatvės gimnastika pradėjo populiarėti Lietuvoje, buvo pradėtos organizuoti varžybos, kuriose mums sekėsi gerai, nes šiuo sportu užsiiminėjome jau kurį laiką. Taip vis augo motyvacija sportuoti. Susiradome daug naujų draugų, kurie taip pat domisi sportu. Maždaug prieš metus pradėjome eiti į sporto salę, kurioje taip pat jau buvo lengviau nes turėjom neblogas fizines formas, bet gatvės gimnastikos taip pat nepaleidžiame, dalyvaujame beveik visose organizuojamose varžybose.
- Kaip manai, kaip atletas atranda sportą? Kaip supranta, kad tai yra jo kelias?
- Žmogus nebūna atletas, kol neatranda sporto, jis turi pats suprasti, koks yra jo kelias. Vyresnėse klasėse aš taip pat turėjau galimybę eiti kitais keliais ir, turbūt, dabar galvočiau kaip greičiau sulaukti savaitgalio, kad galėčiau prisigerti, bet man labiau patikdavo kitoks gyvenimo būdas. Taip su kiekvienais metais vis labiau supratau, kad tai yra mano kelias.
- Tavo manymu, kokie yra treniruoto kūno privalumai?
- Privalumų yra daug, kiekvienas turi tikslą dėl kurio sportuoja, vieni nori gražiau atrodyti prie ežero, labiau patikti merginoms, kiti dalyvauja varžybose, dar kiti iš to pragyvena dirbdami modeliais. Asmeniškai aš neisivaizduoju savo gyvenimo be sporto ir manau jau geriau stengtis turėti treniruotą kūna nei vartoti alkoholi ar rūkyti.
- Ko turi atsisakyti, norėdamas gražiai atrodyti?
- Jei nesi profesionalus sportininkas, nedalyvauji varžybose, nemanau, kad reikia atsisakyti daug. Tiesiog užtenka prisižiurėti mitybą bei atsisakyti žalingų įpročių, nereikia valgyti vien ryžius ir vištieną su daržovėmis. Sportininkai, kurie dalyvauja varžybose nevaržybiniu metu valgo picas, kebabus. Aišku, nereikia jų valgyti kiekvieną dieną, bet visiškai atsisakyti irgi neprivaloma, viskas priklauso nuo to, koks jūsų tikslas. Vienas dalykas, kurio tikrai reikia atsisakyti - blogų žmonių aplinkui, kurie siekia sumenkinti tavo tikslus bei svajones.
- Raumenys – vyriškas dalykas, koks tavo požiūris į sportuojančias merginas?
- Sportuojančios merginos greičiau atkreips mano dėmesį (juokiasi), manau, visos turėtų norėti atrodyti sportiškai, nieko neturiu ir pieš tas, kurios nesportuoja, jeigu tik jos jaučiasi gerai. Manau, yra tiesos žodžiuose, kad atletiškas kūnas – puikus jaukas merginų medžioklėje. Manau, kad daugumai merginų labiau patinka pasportavę vaikinai, bet tai neturi būti pagrindinis dalykas, dėl kurio sportuojate.
- Kultūrizmo varžybos - kas paskatino varžytis jose?
- Varžybose paskatino dalyvauti treneris Deividas Dubinas. Pamatęs mano nuotrauką „Facebook‘e“, jis pasiūlė sudalyvauti varžybose, aš sutikau, nes jau senai norėjau išmėginti savo jėgas ant scenos, aišku, man dar buvo anksti lipti ant scenos, nes mano konkurentai buvo daug stipresni ir pats buvau tikrai neįspūdingos formos. Įgavau daug patirties. Manau dar ateityje sugrįšiu, nes pasiruošimas varžyboms, dietos, grimo kvapas, trapučiai prieš varžybas, naujos pažintys - tai tiesiog traukia.
- Kaip manai, kas yra svarbiausia vyro gyvenime?
- Užauginti minimum 50 cm „bicą“. O jei rimtai, tai manau svarbiausia yra siekti savo tikslo, sukurti stiprią šeimą, užauginti išsilavinusius bei teisingai mąstančius vaikus.
- Kaip manai, ar gatvės gimnastikai yra sudarytos Lietuvoje sąlygos?
- Manau kad sąlygos tikrai yra, gatvės gimnastikai sąlygų beveik ir nereikia, tiesiog reikia turėti noro. O dabar, kai pristatyta tiek aikštelių ir vyksta daug varžybų bei yra pilna informacijos internete, manau, sąlygos yra tiesiog puikios.
