Rusijos klausimu visiškai pritariu gerb. Prezidentei.

Didžiausią pavojų lietuviai jaučia nuo valdančiųjų abejingumo ir neraštingumo, kurie visais būdais stengiasi nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.

Niekas nepritilo.Tiesiog Lietuvos purvasklaida sąmoningai Žemės ir Lito gynėjų veidais buvo iškėlusi daugiau viskuo nusivylusius asmenis,kad sukompromituoti visą idėją apskritai.Domėjausi Ukrainos reikalais dar iki viso "patriotinio" PR ir iki Vilniaus viršūnių susitikimo,žinojau kas ten vyksta,nuo pat pradžių rėmiau Ukrainos revoliuciją ir dabar remiu Ukrainos kovą prieš Rusiją ir jos remiamą Donbaso(bet ne vien) kriminalinį-oligarchinį gaivalą,atmiežtą imperialistiniu-šovinistiniu rusišku importu iš Matuškos "dvasingiausios glubinkos".Metas toks,kad tikrai ne pragmatiškas požiūris į ekonomiką reikalingas,o idealistinis požiūris į geopolitinius procesus.Pelną ir nuostolius teks skaičiuoti dar negreitai.

Tiesos sakymas vis labiau tampa prezidentės D.Grybauskaitės privilegija. Tai skatinantis pavyzdys ir kitiems ES lyderiams, kurie irgi vis aiškiau ir tiesiau kalba. Lietuva dėl arogantiškų Rytų imperijos kaprizų gali kai ką prarasti, tačiau negalima pamiršti ir tos grandiozinės ES paramos, kuri mums teikiama. O kiek mums kainuotų laisvės praradimas? Jis - neįkainuojamas.

Nors deklaratyviai Vakarų lyderių nuolat kartojama, kad jokio pasitikėjimo Rusijos valdžia neturi būti, tačiau vis prasiveržia įvairių, iš Maskvos sklindančių demagogijų aptarinėjimai, nors jie dažnai net ir to neverti. V.Putinas ilgai vedžiojo patiklius Vakarų politikus už nosies. Dar 2004 metais jis sakė:"Jeigu Ukraina norės įstoti į Europos Sąjungą, tai galime tik pasveikinti". Ateitis parodė, kad tai tik juodas blefas. Po devynių metų pas XXI šimtmečio "carą" pasigirdo perspėjimo gaidelė: "Mes gerbsime sprendimą dėl Ukrainos krypties. Bet esama faktų, kuri iškalbingi" (primena G.Radauskas ir V.Saldžiūnas) Patys raiškiausi faktai - "žali žmogeliukai" užgrobę Krymą ir Rusijos "grybautojai" Pietryčių Ukrainoje, sugužėję su "prisipirktais" tankais, grad'ais ir kita technika "ginti Rusijos teisių" atsikasti dar vieną kąsnį kaimynų teritorijos. Pasaulio visuomenė stebi tokius agresijos faktus su vis didesniu nerimu. Šiokią tokią viltį permainoms Rusijoje kelia numatoma ekonominė recesija jau 2015 metais. Tuo net nereikia stebėtis. Valdomoje rinkoje šimtai milijardų dolerių be jokios atsakomybės išmėtomi į balas. Taip atsitinka su visais tokiais režimais, politiką painiojančiais su verslu. Prisiminkime Vokietijos, Korėjos, Kubos, Honkongo ir ir kitus valstybių pasidalinimo rezultatus. Ekonomine prasme jie labiau negu akivaizdūs. Lenkija ir Ukrainoje laisvę atgavo tokiose pačiose BVP dydžių pozicijose. Į korupciją, vykdytą su Maskvos "priežiūra" įklimpusioje Ukrainoje poslinkiai buvo tokie, kad Lenkija dabar BVP rodiklį turi tris kartus didesnį. Ukrainiečiai vienijasi, nes nebenori gyventi taip, kaip anksčiau. Jie savo valstybės priešą jau žino aiškiai ir telkiasi gynybai. Rusijos imperijos siekiai klimpsta tokioje situacijoje ir galima viltis, kad Ukraina taps dar viena šalis, kuri ištrūks iš imperijos dusinančio glėbio. Ukrainoje sprendžiasi ir Rusijos visuomenės sąmonėjimo galimybės. Kuo geriau bus Ukrainai, tuo blogiau Rusijos klanui. To labiausiai bijomasi...

Lietuviai tinkamai reaguoja Į Rusijos veiksmus Ukrainoj ir liepia Lietuvos valdžiai mokytis iš tų istorinių įvykių. Kažin ar skelbiama LR valdžios politika tuo klausimu priimtina rinkėjų daugumai ,tai niekur neskelbiama,nėra apklausos duomenų?