Žiupsnis faktų apie meilę, nemeilę, flirtą, įsimylėjimą ir panašius gyvenimo prieskonius.
● Sumanūs žmonės gali pasinaudoti socialinių tinklų populiarumu tam, kad iškapstytų labai įdomių faktų apie mus, tų tinklų vartotojus. Štai, pavyzdžiui, Davidas McCandlessas, net ne sociologas ir net ne mokslininkas, o paprasčiausias rašytojas bei dizaineris, patyrinėjęs daugiau kaip 10 000 „Facebook“ vartotojų statuso atnaujinimų, padarė išvadą, kada žmonės dažniausiai skiriasi (nutraukia draugystes ar net santuokas). Pasirodo, daugiausia išsiskyrimų būna per Kalėdų ir Velykų šventes. Kiek mažesnis išsiskyrimų skaičius būna vasaros pradžioje. Vertinant pagal savaitės dienas, apie nutrūkusius santykius savo profiliuose žmonės dažniausiai paskelbia pirmadieniais – tai verčia manyti, kad santykių nutraukimo procesas ir galutinis apsisprendimas greičiausiai vyksta savaitgaliais, o pirmadienį belieka apie tai pranešti socialinio tinklo draugams.
● Ar gali flirtas nulemti būsimus santykius? Pasirodo, taip. Kanzaso universiteto mokslo vyrai flirtą suskirstė į penkias kategorijas: tradicinis, fizinis, nuoširdus, žaismingas ir mandagus. Tuomet apklausė 5 100 žmonių norėdami sužinoti, kokį flirto būdą jie naudoja dažniausiai. Nors pripažįstama, kad mes visi, flirtuodami su priešinga lytimi, šiek tiek pasinaudojame visais penkiais flirtais, tačiau kiekvienam būdinga viena labiau dominuojanti flirto rūšis. Taigi paaiškėjo, kad tie, kurie dažniausiai naudojasi fiziniu ir žaismingu flirtu, paprastai užmezga trumpesnius ir labiau paviršutiniškus santykius nei tie, kurių repertuare dominuoja mandagus ir nuoširdus flirtas.
● Meilė – narkotikas? Na taip, bent jau jos poveikis tam tikrais momentais gali būti panašus, ir tai įrodė Stanfordo universiteto tyrėjai. Eksperimente dalyvavo iki ausų įsimylėję studentai, kuriems buvo rodomos mylimųjų nuotraukos ir prašoma kentėti delną deginantį skausmą. Taigi žvelgdami į mylimą veidą tie jauni žmonės 12 proc. ilgiau kentė stiprų skausmą ir 45 proc. ilgiau – vidutinio stiprumo. Negana to, smegenų skenavimas parodė, kad meilė skausmą slopina labai panašiai kaip morfinas ir kokainas.
● Ir dar apie meilės poveikį mūsų smegenims. Sirakūzų universiteto profesorė Stephanie Ortigue su kolegomis išsiaiškino, kad kai įsimylime 12 smegenų dalių dirba sutartinai, kad organizmas gamintų euforiją sukeliančias medžiagas, tokias kaip dopaminą, oksitociną, adrenaliną ar vazopresiną. Paaiškėjo, kad, be visų teigiamų įsimylėjimo aspektų, jis taip pat gerina protinę veiklą bei kilsteli žmogaus savivertę. Ar tai reiškia, kad įsimylėję žmonės ne sukvailėja, o, atvirkščiai, tampa protingesni? Kažkuria prasme – taip.
Tyrimo metu profesorė Ortigue mėgino atsakyti į klausimą, kas įsimyli – širdis ar smegenys? „Tai klastingas klausimas. Sakyčiau, smegenys, tačiau ir širdis su tuo susijusi, nes bendras įsimylėjimo procesas susiformuoja abiem kryptimis – iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų. Pavyzdžiui, kai suaktyvėja tam tikros smegenų dalys, pradeda tankiau plakti širdis, pilve pajaučiame „drugelius“.
Negana to, studija parodė, kad skirtingos rūšies meilė prasideda skirtingose smegenų dalyse. Pavyzdžiui, motinos meilė vaikui įsižiebia vidurinėje smegenų dalyje, o aistringa meilė gimsta dalyje, siejamoje su atlygiu.
