Likus savaitei iki Čečėnijos prezidento rinkimų, pirmais gydytojų vertinimais, kažkas mėgino nunuodyti Maskvos paskirtą regiono ministrą pirmininką Anatolijų Popovą. Jo sveikatos būklė yra labai sunki, sekmadienio vakarą, remdamosi kariniais šaltiniais, skelbė Rusijos žiniasklaidos priemonės iš Grozno. "Apsinuodijimas nežinomos kilmės medžiaga", - taip skamba preliminari diagnozė.
Tik šiais metais Čečėnijos premjeru paskirtas A. Popovas į ligoninę buvo paguldytas šeštadienio vakarą po oficialios vakarienės Gudermeso mieste, skirtos iškilmingam dujotiekio atidarymui. 43 metų politikas lėktuvu išgabentas į Maskvą, kur sekmadienio vakarą jam turėjo būti atlikta skubi operacija. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad A. Popovas "smarkiai apsinuodijo maistu". Čečėnijos vyriausybės spaudos tarnyba savo ruožtu pabrėžia, kad ministras pirmininkas apsinuodijo nežinomos kilmės medžiaga.
A. Popovas perėmė vyriausybės vadovo postą, kad ligtolinis premjeras ir Kremliaus statytinis Achmatas Kadyrovas galėtų ruoštis spalio 5 dieną įvyksiantiems prezidento rinkimams. Pats A. Popovas prezidento rinkimuose dalyvauti nežadėjo.
Kol kas nėra jokių duomenų apie tai, kas mėgino nunuodyti A. Popovą. Taip pat niekas neprisiėmė atsakomybės dėl pasikėsinimo.
Artėjant prezidento rinkimams, padėtis Čečėnijoje lieka įtempta. Savaitgalį per naujus išpuolius šiame Šiaurės Kaukazo regione žuvo mažiausiai septyni žmonės. Netoli Grozno esančiame Čečėn-Aūle, anot oficialios versijos, nežinomi kaukėti asmenys nušovė penkis kaimiečius. Mažiausiai du smogikai žuvo ir penki milicininkai buvo sužeisti sostinėje Grozne sprogus bombai.
Šiais metais Čečėnijoje per maištininkų išpuolius jau krito 111 milicijos pareigūnų, o nuo balandžio mėnesio per savižudiškus susisprogdinimus gyvybės neteko daugiau kaip 150 žmonių.
Nors Maskva tvirtina kontroliuojanti Čečėniją, tačiau ginkluoti maištininkai beveik kasdien puldinėja federalines pajėgas ir žada torpeduoti, anot jų, bereikšmius prezidento rinkimus. Kremlius atsisako tartis dėl taikos su separatistais, tarp jų ir su 1997 metais išrinktu Čečėnijos prezidentu Aslanu Maschadovu, priverstu slapstytis nuo 1999 metų, kai Rusijos pajėgos vėl įsiveržė į trejus metus faktiškai nepriklausomu buvusį regioną.
dpa-Reuters-ELTA
