Praėjusį sekmadienį be jokių netikėtumų Rusijos prezidento rinkimus laimėjo Vladimiro Putino įvardintas įpėdinis. Aš asmeniškai būčiau statęs, kad Dmitrijus Medvedevas gaus kokius 75 proc. balsų, tačiau jis surinko „tik“ kiek daugiau nei 70 proc., taip parodydamas „padorų“ Kremliaus kuklumą.
Apibendrinant šį Rusijos valdžios klano ėjimą, galima kalbėti apie sėkmingą ir neskausmingą plastinę operaciją – Vakarai gavo naująjį gražų, jauną ir patrauklų lyderį, o Kremlius išsaugojo visą savo sukurtos sistemos specifiką, kuria ir toliau galės sėkmingai naudotis tiek Rusijos viduje, tiek ir realizuodamas didžiavalstybinę užsienio politiką.
Pastarosios tęstinumą naujoji Rusijos valdžia pademonstravo dar prieš rinkimus, kai V. Putinas, lydimas tuomet dar vicepremjero D. Medvedevo, apsilankė Serbijoje ir Bulgarijoje, kur surišo tvirtus dujinius mazgus. Po to sekė jau eilinis dujų konfliktas su Ukraina, kuriame išmoktas nuolankumo pamokas parodė Vladimiras Juščenka. Tiesa, žingsnių, kurie užtikrintų dominuojančią energetinių išteklių tiekėjos poziciją, Rusija ėmėsi dar anksčiau, tačiau apie juos jau kalbėjome.
O jei atsigręšime į artimąjį užsienį, tai pamatysime, kad čia liko dar viena šalis, anksčiau labai draugavusi su Rusija, tačiau kol kas nesulaukusi D. Medvedevo dėmesio. Tai – Baltarusija, kurios vienvaldis lyderis Aleksandras Lukašenka dar ne taip seniai svajojo apie vieningą su Rusija valstybę ir matė save jos premjero kėdėje šalia prezidento V. Putino. Beje, toks scenarijus buvo visai rimtai aptarinėjamas, kai buvo spėliojama, kokią gi kombinaciją pasirinks buvęs Rusijos lyderis, siekdamas išlaikyti savo valdžią ar bent jau įtaką.
Tačiau greičiausiai A. Lukašenka iki galo neišmoko daugiau nei metų senumo pamokų, kai Rusija pritaikė Baltarusijai efektyvius energetinės blokados metodus, todėl po keleto savotiškų flirto blyksnių, turbūt sužadinusių didelių politinių ir ekonominių Minsko vilčių, Maskva pasirinko sau priimtinesnį variantą, nerizikuodama tramdyti į savo sudėtį integruoto diktatoriaus.
Galima net neabejoti, kad Minske dabar neramios laukimo valandos. Iš D. Medvedevo aplinkos jau pasklido signalų, kad pirmai užsienio kelionei naujasis Rusijos prezidentas rinksis buvusios sovietinės erdvės šalį, tačiau ar tai tikrai bus Baltarusija, kyla didelis klaustukas. Nereikia pamiršti ir to, kad turėdamas palankų liberalų įvaizdį Vakaruose D. Medvedevas tikrai nerizikuos juo pirmiausia ranką spausdamas visų Vakarų solidariai smerkiamam autoritarui A. Lukašenkai. Tai, ko gero, supranta ir pats Baltarusijos vadovas, kuris dabar, tikėtina, karštligiškai ieško būdų, kaip įsiteikti naujajam Rusijos vadovui, nes energetinė Minsko priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo, o ir Baltarusijos ekonomika nemaža dalimi „kvėpuoja“ dėl eksporto į didžiąją kaimynę.
Žinoma, matydamas kiek žmogiškesnį nei V. Putino D. Medvedevo veidą A. Lukašenka gali tikėtis malonės ar bent jau to, kad iškilus kokiems nors nesutarimams „kranelių“ užsukinėjimo politika nebus taikoma. Tačiau nesenas pavyzdys su Ukraina Minskui dar kartą turėjo pademonstruoti, kad tik lojalumas ar bent jau tyla ir savalaikiai mokėjimai užtikrina ramybę. Kita vertus, tokiu atveju tu (šiuo atveju – A. Lukašenka) gauni visą teisę savo šalies viduje tvarkytis kaip nori ir valdyti kiek nori. Ir dar geriau, jei šiame mechanizme demokratija yra tik graži išorės kaukė, o ne sistemos esmė.
Tam tikrų garantijų A. Lukašenkos ramybei gali suteikti ir tai, kad esminis Rusijos dėmesys, ko gero, bus sutelktas šiaurės ir pietų kryptimis, kur šiuo metu ji realizuoja du didžiausius dujų tiekimo Europai projektus. Juos įgyvendinus baltarusiškas tranzitas nebebus toks svarbus, vadinasi, ir galimi kaltinimai dėl naftos ir dujų perpardavinėjimo, už kuriuos praėjusią žiemą Minskas buvo konkrečiai pamokytas, nebeatrodys tokie grėsmingi.
Tačiau ta smulkmena, kad D. Medvedevas gali stengtis gerinti santykius su Vakarais ir puoselėti teigiamą bei ne tokį kietą kaip V. Putino savo įvaizdį, A. Lukašenkai turbūt neduos ramybės. Na, bent jau tol, kol ir jis nesugalvos panašaus įtakos išlaikymo neva pasitraukiant iš valdžios plano.
Darius Varanavičius
Daugiau:
AE statybos Lietuvoje projekte turėtų dalyvauti ir Baltarusija, teigia politikas
Baltarusijos valdžia ims kontroliuoti būrėjų ir burtininkų veiklą
