Plačiau apie ligos sukėlėją, plitimą bei kokie simptomai išduoda niežus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Niežus sukelia maža, plika akimi sunkiai pastebima erkutė, kuri gyvena žmogaus odoje ir, įsigraužusi į odą, ten atlieka visus gyvybei reikalingus veiksmus – maitinasi, poruojasi, deda kiaušinėlius.
Po žmogaus oda gyvenanti erkutė ne tik minta ir poruojasi, tačiau palieka ir šalutinius produktus – išmatas, kurios ir sukelia intensyvų niežėjimą, tai yra būdingiausias niežų simptomas.
Niežų plitimas
Nuo šios ligos neapsaugotas nei vienas – kontaktą su užsikrėtusiuoju turintys asmenys turi didelę riziką užsikrėsti, be to, su šia liga gali tekti susidurti ne vieną kartą.
„Absoliučiai visi gali užsikrėsti ir ne vieną kartą, jokia apsauga organizme neišsivysto. Kadangi tai yra gyvas objektas, kurio toks gyvenimo būdas, jis gali gyventi žmogaus odoje, todėl apsauga, imunitetas neišsivysto“, – aiškino M. Žygutienė.
M. Žygutienės teigimu, tai, kaip greitai pasireikš pirmieji ligos simptomai, priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, nuo to, ar tai pirmasis užsikrėtimas, ar pakartotinis.
„Pirmiausiai, priklauso užsikrėtimo intensyvumo – ar labai gausiai patenka erkučių ant kūno, kokioje stadijoje, jos gali būti lervos stadijoje, tada vėliau pasireikš požymiai, kadangi turi subręsti iki suaugėlio.
Taip pat priklauso nuo to, ar užsikrėsta pirmą kartą, ar tai yra pakartotinis užsikrėtimas. Ir, aišku, nuo individualių žmogaus savybių, jo jautrumo“, – pasakojo specialistė.
Niežai plinta glaudaus kontakto su žmogumi metu, per sąlytį, taip pat per bendrus naudojamus asmeninius daiktus, pavyzdžiui, patalynę, rankšluosčius, naudojantis tuo pačiu klozetu, jei jį prieš tai naudojo užsikrėtęs asmuo.
Ligą išduoda niežulys
Užsikrėtus niežais, apie ligą išduos tik intensyvus niežėjimas – plika akimi pastebėti erkučių urvelius odoje sunku. Dažniausiai matomi nusikasymai, kurie užsikrėtus šia liga kone neišvengiami, nes taip žmogus natūraliai reaguoja į ligos simptomus. Tiesa, yra kūno vietos, kurias dažniausiai pažeidžia niežų sukėlėjai.
„Labiausiai paveikiama ten, kur yra ploniausia oda. Aišku, rankomis mes liečiamės prie visko – ir tų pačių daiktų, kuriuos naudojo ligonis, ir durų rankenų, ir klozeto dangčio. Rankų tarpupirščiai dažnu atveju yra pažeidžiami, taip pat gali būti pakinkliai, sėdmenys ir labai retais atvejais galvos sritis, ypač vaikams“, – labiausiai pažeidžiamas vietas vardijo NVSC specialistė.
Niežulys dažniausiai intensyviau ima varginti naktį, nes atsigulus į lovą sušylame, dėl šios priežasties suaktyvėja erkutės ir jų judesiai iššaukia niežulį. Patys niežuliai nekelia pavojaus sveikatai, tačiau gali sukelti antrinę infekciją:
„Antrinė infekcija gali atsirasti, jeigu nešvariomis rankomis ir dažnai kasomasi, atsiranda laisvi vartai per odą į organizmą ir galima įnešti sukėlėjus, kurie paskui gali išsivystyti iki pūlinių ir taip toliau.
Tai taip pat veikia nervų sistemą, vienas žmogus yra atsparesnis, jis gali labiau save suvaldyti, o jautresnės nervų sistemos žmonės tai tikrai gali labai pakenkti, kadangi nėra ramybės nei dieną, nei naktį.“
Užsikrėtusiojo daiktai nukenksminami
Žmonių grupėje atsiradus ligos nešiotojui, svarbu imtis tinkamų veiksmų, kad būtų sustabdytas niežų plitimas. Kaip pabrėžia M. Žygutienė, svarbiausia gydyti visus užsikrėtusius asmenis vienu metu, nes neužsikrėtusių tarpe atsiradus užkrato nešiotojui erkutės pašalinti nepavyks.
„Prieš naudojant medikamentus, tepalus, ligonis yra numaudomas, pakeičiama visa patalynė, visi jo individualūs daiktai, prie kurių jis lietėsi, yra nukenksminami, užsikrėtęs asmuo ištepamas vaistais ir 24 valandas neturėtų kontaktuoti su kitais asmenimis, taip pat gauti naujus, švarius rūbus“, – kokių priemonių imtis pasakojo M. Žygutienė.
Visi asmeniniai daiktai, kuriais naudojosi užsikrėtusysis, nukenksminami apdorojant juos karštu vandeniu, skalbiant juos ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, kitu atveju turi būti imamasi atitinkamų veiksmų:
„Erkutė išorinėje aplinkoje be žmogaus gali išgyventi 3-4 paras, todėl daiktus, kurių negalima skalbti karštame vandenyje ar apdoroti karščiu, reikia sudėti į maišus, sandariai uždaryti ir patalpinti kažkokioje patalpoje maždaug savaitei. Jeigu maišai laikomi minusinėje temperatūroje, tada užtenka ir trumpesnio laiko tarpo. Visi kilimai siurbiami, valymui galima naudoti sodos tirpalą.“
Kad apsisaugotumėte nuo niežų ir tikimybė užsikrėsti būtų mažesnė, specialistė pataria asmeninius higienos reikmenis naudoti tik patiems ir su niekuo nesidalinti, taip pat nesidalinti patalyne, rankšluosčiais. Aplinkoje pamačius asmenį, kuris galimai yra užsikrėtęs niežais ir pastoviai kasosi, reikėtų pasiūlyti apsilankyti pas gydytoją ir vengti kontakto. Naudojantis bendru sanitariniu mazgu, visus daiktus rekomenduojama liesti tik su pirštinėmis arba po kiekvieno apsilankymo ar daikto panaudojimo nuplauti sodos tirpalu.
Užsikrėtus niežais, skiriami vaistai gydymui, nes tai liga, kuri savaime nepraeina – erkutėms palanki terpė gyventi žmogaus odoje, todėl jos pačios nepasišalina.
