Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį pradėjo iš esmės nagrinėti Medininkų byloje kaltinamo Konstantino Michailovo (ankstesnė pavardė - Nikulinas) bylą. Teisme apklausti nukentėjusieji prisiminė žuvusius vyrus bei tėvus ir sulaukė netikėtų gynėjų klausimų.
Kaltinamajame akte K. Michailovas kaltinamas daugiau negu dviejų žmonių nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti tragediją išgyvenusį pareigūną Tomą Šerną. Jau anksčiau du kartus teistas 42-ejų metų Latvijos pilietis savo kaltę kategoriškai neigia ir sako tikįs, jog teismui pakaks faktinių duomenų įrodyti jo nekaltumą.
"Absoliučiai netiesa, neteisinga ir nekompetentinga", - paskelbus kaltinamąjį aktą sakė K. Michailovas.
VAT teisėjų kolegija pradėjo nukentėjusiųjų apklausą. Ketvirtadienį apklausti 7 iš 8 kviestų nukentėjusiųjų, daugiausia nužudytojų žmonos: Rūta Janonienė, Nijolė Kazlauskienė, Alytė Musteikienė, Genė Orlavičienė, Aldona Rabavičienė. Taip pat Stanislovo Orlavičiaus dukterys Jolanta ir Elvyra. Iš viso byloje ketinama apklausti 223 liudytojus.
K. Michailovo gynėjas Arūnas Marcinkevičius kelių nukentėjusiųjų teiravosi, ar jų antrosios pusės nevartodavo darbo metu alkoholio ir kaip jos galinčios paaiškinti tai, kad nužudytojų kraujuje rasta alkoholio - A. Kazlausko 1,4 prom., S. Orlavičiaus - 0,83 prom. Iškelta hipotezė, jog vienam tuo metu budėjusiam pasieniečiui tai buvo paskutinė darbo diena, tad gal vyrai šventė išleistuves. Nukentėjusieji šiltais žodžiais kalbėjo apie savo artimuosius, įvardino juos kaip pareigingus, nekonfliktiškus, tėvynę mylėjusius darbuotojus.
Teisme taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl K. Michailovo kardomosios priemonės. Prokurorai prašė suėmimą kaltinamajam pratęsti 3 mėnesiams. Valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas tokį savo prašymą argumentavo tuo, kad laisvėje K. Michailovas neturi darbo, gali slapstytis, bėgti, turi ryšių su užsienio valstybėmis.
K. Michailovas už grotų jau sėdi daugiau kaip 20 mėnesių. Pasak K. Michailovo, jį laikant už grotų pažeidžiamos jo teisės bei Europos žmogaus teisių konvencija.
Tiesa, prieš kardomosios priemonės sprendimą, K. Michailovas dar kartą pareiškė nušalinimą VAT teisėjų kolegijai - jai pirmininkaujančiai Sigitai Vainauskienei, Vladislavui Lenčikui bei Viktorui Dovidaičiui. K. Michailovo teigimu, kolegija šališka, suėmimą skiria nesusipažinusi su bylos medžiaga.
"Mano požiūriu, normaliam, mąstančiam žmogui aišku, kad neturiu nieko bendro su tuo, kuo mane kaltina. Iki šiol nei aš, nei mano advokatai nežino, kokie faktiniai duomenys. Kalbu ir kalbėjau, kad nesu prisidėjęs prie šio nusikaltimo. Jeigu teisėjų kolegija nuspręs pratęsti suėmimą, ji turi nurodyti dėl kokių aplinkybių esu sulaikomas", - teigė kaltinamasis.
Teismas K. Michailovo prašymą dėl kolegijos nušalinimo atmetė, o spalio 27-ąją apsispręs dėl kardomosios priemonės pratęsimo.
Kaip po teismo posėdžio sakė vieno iš nužudytojo dukra J. Orlavičiūtė, K. Michailovo gynėjai visada rodo "savo triukus". Jai skaudu, kad Lietuvoje dirbantys ir gyvenantys advokatai atstovauja ne aukoms, o kitos valstybės žmogui, ypač šioje, politinėje, byloje.
"Tai labai sudėtinga pavadinti normaliu teisiniu procesu, nors mes esame aukų artimieji ir žiūrime iš savo pusės, bet mums skaudu, norime sužinoti tiesą. Nėra taip, kad jį (K. Michailovą. - ELTA) nuteisėme už akių, kaip jo advokatai nori įrodyti. (...) Mums norisi sužinoti tiesą, bet toks jausmas, kad kaltinamasis ir jo advokatai atitolina tą dalyką. Jeigu žmogus nekaltas, jis visą laiką stengtųsi įrodinėti, kad jis nekaltas, stengtųsi, kad procesas greičiau įvyktų. O jis su savo skundais, nuolatiniais teisėjų kolegijos šalinimais, tai jau nieko naujo. Nuolat turi ką nors šalinti, anuliuoti ar prieštarauti", - žurnalistams kalbėjo J. Osipavičiūtė.
K. Michailovas pernai sulaikytas Latvijoje. Iš trijų įtariamųjų oficialiai įtarimai dėl tyčinio Lietuvos pareigūnų nužudymo pateikti ir Rusijoje suimtam omonininkui Aleksandrui Ryžovui.
Pasak prokurorų, buvusių Rygos OMON būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir A. Ryžovo Lietuvos Respublikai neišduoda Rusijos Federacija, tyrimas yra atskirtas ir tęsiamas toliau.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas T. Šernas.
Medininkų žudynių bylą sudaro 40 tomų, t. y. apie 16 tūkst. puslapių.
