Lietuvos apeliacinis teismas šiandien atmetė dalyvavimu Medininkų žudynėse įtariamo buvusio OMON smogiko Konstantino Michailovo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo. Nusprendus, kad įtariamasis gali bandyti bėgti, jam buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo nutartis, pagal kurią suėmimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.
Teismas mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis K. Michailovas, kurio ankstesnė pavardė - K. Nikulinas, padarė veikas, kuriomis yra įtariamas. Kartu teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiami asmens kaltės klausimai, todėl ir byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys nėra vertinami šiuo aspektu.
Teisme nuspręsta, kad tikimybė, jog dėl tikėtinos labai griežtos bausmės K. Michailovas laisvėje gali bėgti ir slapstytis, yra pagrįsta. Tokią išvadą buvo priėmęs apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą. Be to, surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamojo išvykos į Rusiją nėra epizodinės ir rodo nuolatinius ir stabilius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ikiteisminis tyrimas byloje vyksta ilgai, tačiau tyrimo eiga priklauso nuo paaiškėjusių naujų aplinkybių, atsiradusių naujų duomenų – tokiais atvejais būtina atlikti naujus arba papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje esantys duomenys liudija, kad pastaraisiais mėnesiais atlikta daugybė tyrimo veiksmų ir tyrimas nėra vilkinamas.
Tačiau nors Apeliacinis teismas pasisakė, jog K. Michailovo suėmimo terminas nėra pažeistas, jis atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas ateityje turėtų būti suintensyvintas.
Po posėdžio įtariamojo advokatas Arvydas Montrimas neatskleidė, kokie dar bus gynybos žingsniai, palikus įtariamąjį suimtą.
„Lauksime bylos nagrinėjimo iš esmės (...) Jeigu prokuratūra, pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, nuspręs, kad jiems dar reikia laiko ir prašys teismo pratęsti suėmimo terminą, žiūrėsime, žiūrėsime“, - sakė advokatas.
Tuo metu prokuroras Rolandas Stankevičius negalėjo pasakyti, kada bus baigtas teisėsaugininkų tyrimas, nes, anot jo, prieš bylos perdavimą teismui su jos medžiaga turės susipažinti įtariamasis ir jo gynėjai.
„Bet kokiu atveju, mes esame ribojami įstatymo, yra numatytas maksimalus suėmimo terminas - 18 mėnesių, ir bet kokiu atveju stengsimės, kad šitas terminas nebūtų pažeistas“, - žurnalistas sakė pareigūnas.
Pats K. Michailovas kaltu neprisipažįsta, nors neneigia, kad 1991 m. liepos pabaigoje buvo Lietuvoje. Savo skunde dėl suėmimo pratęsimo dar trims mėnesiams jis teigia, kad jo suėmimas prieštarauja ir Lietuvos įstatymams, ir tarptautiniams teisės aktams, nėra duomenų apie tai, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimus, be to, yra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.
40-metis K. Michailovas, kuriam Lietuvoje pareikšti įtarimai dėl itin sunkaus nusikaltimo - tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo - su teismų sprendimais suimti jį nesutinka ir skundžia kiekvieną teismą sankciją laikyti jį už grotų.
Tai kol kas vienintelis įtariamasis, kurį Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pavyko pasiekti ir pareikšti oficialius įtarimus.
Įtariamasis sausio 28 dieną buvo perduotas Lietuvai. Po perdavimo jis buvo atvežtas į Generalinę prokuratūrą Vilniuje, kur jam buvo pranešta apie pernai spalį teismo priimtą nutartį jį suimti. Prokuratūroje K.Michailovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus.
Sausio viduryje Latvijos aukščiausiasis teismas atmetė K.Michailovo (Nikulino) prašymą neišduoti jo Lietuvai. Šiam asmeniui Latvijoje buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa - šis vyriškis savo šalies pareigūnams padėjo išaiškinti Latvijos teritorijoje padarytus nusikaltimus, todėl jam buvo leista pakeisti pavarde. Lietuvos prokuratūroje tiriamoje byloje jis bus įvardijamas naująja pavarde.
Įtariamąjį 17-kos metų senumo byloje dėl 7 Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo pernai lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.
K.Michailovas (Nikulinas) kartu su dar trimis įtariamaisiais omonininkais - Aleksandru Ryžovu, Andrejumi Laktionovu ir Česlavu Mlyniku buvo ieškomas kaip įtariamasis nužudymu. Pastarieji trys yra Rusijos piliečiai, gyvena šioje šalyje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.
Vienas iš įtariamųjų Medininkų žudynių byloje 40-metis A.Ryžovas yra sulaikytas Rusijoje. Tačiau ne dėl nusikaltimų Lietuvoje, o dėl nusikaltimų Rusijoje. Rusijos pilietybę turintis buvęs omonininkas įtariamas savo šalyje įvykdęs kriminalinį nusikaltimą. Jis laikomas suimtas. Dėl A.Ryžovo sulaikymo Lietuvos generalinė prokuratūra yra išdavusi Europos arešto orderį.
Latvijai perdavus K.Michailovą Lietuvai, bus galima vykdyti jo baudžiamojo persekiojimo procesą Lietuvoje. Pagal Lietuvos įstatymus, už tyčinį daugiau nei dviejų asmenų nužudymą jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų - Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymas - Generalinėje prokuratūroje tiriamas jau 17 metų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai 1991-ųjų liepos 31-osios rytą žuvo nuo ,,Kalašnikovo“ automatų šūvių į galvas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios sovietų sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje.
Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus. Lietuvius to meto politinės aplinkybės vertė elgtis taikiai, smurtininkai negaudavo adekvataus atsako.
Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui galėjo būti pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų.
1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių, ,,Aro“ pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
