Generalinė prokuratūra baigė tirti įtariamojo dalyvavimu Medininkų žudynėse bylą. Konstantinui Michailovui (ankstesne pavarde - Nikulinui) pagal Lietuvos įstatymus gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Prokurorų nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia buvusio TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininko Konstantino Michailovo (Nikulino) kaltę dėl dalyvavimo Medininkų žudynėse.
Kaip žurnalistams pirmadienį sakė GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, įtariamojo kaltę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykių vietos apžiūra ir kiti duomenys.
Prokuroras patvirtino, kad apie baigtą bylą Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime laikomam įtariamajam buvo pranešta praėjusį penktadienį. Pagal Lietuvos įstatymus, įtariamasis dabar skaitys ir analizuos bylos medžiagą, o jam baigus susipažinti su byla, ji keliaus į teismą. Kada tai įvyks, kol kas tiksliai nežinoma. Be to, perskaitęs savo bylą, K.Michailovas dar turi teisę prokurorams pateikti prašymus ir pageidavimus.
Pats įtariamasis K.Michailovas skundžiasi pernelyg ilgai užtrukusiu ikiteisminiu tyrimu - jo skundas trečiadienį bus nagrinėjamas Vilniaus pirmajame apylinkės teisme. K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius pirmadienį negalėjo pasakyti, ko bus siekiama teisme.
„Negalėčiau komentuoti plačiau, nes esu įpareigotas prokuratūros, bet toks skundas yra. (...) Skundas yra paduotas gruodžio 11 dieną ir turėjo būti išnagrinėtas per 5 dienas, ką padarysi, kad jis bus nagrinėjamas praėjus kelis kartus daugiau nei 5 dienoms“, - BNS sakė A.Marcinkevičius.
K. Michailovas (Nikulinas) kartu su dar trimis įtariamaisiais omonininkais - Aleksandru Ryžovu, Andrejumi Laktionovu ir Česlavu Mlyniku - buvo ieškomas kaip įtariamasis nužudymu. Pastarieji trys yra Rusijos piliečiai, gyvena šioje šalyje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami. Jų atžvilgiu tyrimas yra atskirtas ir tęsiamas toliau, informuoja Generalinė prokuratūra.
„Yra gauti atsakymai dėl Č.Mlyniko ir A.Laktionovo, juos atsisakyta išduoti, taip pat atsisakyta apklausti įtariamaisiais. Dėl A.Ryžovo du kartus gauti atsakymai, kad tas klausimas svarstomas, tačiau galutinis atsakymas, nepaisant priminimo, nepateiktas“, - teigė A.Kliunka.
K. Michailovas (Nikulinas) praėjusių metų sausio 28 dieną buvo perduotas Lietuvai. Po perdavimo jis buvo atvežtas į Generalinę prokuratūrą Vilniuje, kur jam buvo pranešta apie pernai spalį teismo priimtą nutartį jį suimti. Prokuratūroje K. Michailovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus.
Sausio viduryje Latvijos aukščiausiasis teismas atmetė K. Michailovo prašymą neišduoti jo Lietuvai. Šiam asmeniui Latvijoje buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa - šis vyriškis savo šalies pareigūnams padėjo išaiškinti Latvijos teritorijoje padarytus nusikaltimus, todėl jam buvo leista pakeisti pavardę. Lietuvos prokuratūroje tiriamoje byloje jis bus įvardijamas naująja pavarde.
Įtariamąjį 17-kos metų senumo byloje dėl 7 Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo pernai lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.
Vienas iš įtariamųjų Medininkų žudynių byloje 40-metis A. Ryžovas yra sulaikytas Rusijoje. Tačiau ne dėl nusikaltimų Lietuvoje, o dėl nusikaltimų Rusijoje. Rusijos pilietybę turintis buvęs omonininkas įtariamas savo šalyje įvykdęs kriminalinį nusikaltimą. Jis laikomas suimtas. Dėl A. Ryžovo sulaikymo Lietuvos generalinė prokuratūra yra išdavusi Europos arešto orderį.
Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų - Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymas - Generalinėje prokuratūroje tiriamas jau 17 metų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai 1991-ųjų liepos 31-osios rytą žuvo nuo „Kalašnikovo“ automatų šūvių į galvas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios Sovietų Sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L. Sapiegos gatvėje.
Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo juose dirbusius pareigūnus. Lietuvius to meto politinės aplinkybės vertė elgtis taikiai, smurtininkai negaudavo adekvataus atsako.
Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui galėjo būti pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų.
1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių, „Aro“ pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
