Vilniuje įdarbinimo įmonės iš Vakarų Europos jau ketvirtą kartą rengia karjeros dienas Lietuvos medicinos specialistams. Dirbti svetur gydytojai, seselės, slaugės ir studentai viliojami iki 10 kartų didesnėmis algomis, mažesniu darbo krūviu, geresnėmis darbo sąlygomis.
Šiaulių ligoninėje dirbantis Edvinas neslepia, kad planuoja išvažiuoti dirbti svetur. O medikų įdarbinimo mugė puiki vieta rasti informacijos, kurioje šalyje tą daryti geriausiai.
„Mano profesija – kineziterapeutas, o čia atvykau, nes mano ateitis siejama su karjeros galimybėmis. Noriu tobulėti, pasisemti praktikos iš užsienio. Nesakau, kad mūsų specialistai prasti, bet noriu pamatyti, kaip dirbama užsienyje“, – sprendimą išvykti argumentavo Šiaulių ligoninės kineziterapeutas Edvinas Pečkėnas.
Didžiausios Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos medikų įdarbinimo bendrovės Europoje ieško darbo patirties turinčių gydytojų ir slaugytojų. Šiuo metu realiausios galimybės įsidarbinti Vokietijoje.
„Ieškome neurologų, psichiatrų, anesteziologų. Mūsų gydytojai iš Vokietijos važiuoja ir į Skandinaviją, Angliją. O lietuviai yra tikrai geri specialistai, todėl ieškome jų“, – medikų migraciją komentavo „PERMEDEX Consulting GmbH" atstovė Marina Fanter.
„Skandinavijoje ieškomi gydytojai, radiologai ir psichiatrai. Taip pat ieškoma slaugytojų, anisteziologijų, skubios pagalbos suteikėjų. Slaugytojos ypač pageidaujamos su tokios srities patirtimi. Slaugytoja Norvegijos klinikoje gali uždirbti 23 eurus per valandą“, – medikų karjeros galimybes dėstė „Medicor careers“ direktorė Laura Duksaitė.
„Medicinos mokslų iki galo nebaigiau, bet ieškau slaugytojos darbo užsienyje. Čia maža galimybė įsidarbinti, mes esame nereikalingi. Dabar visose ligoninėse medicinos seseriai užkraunama gausybė darbų – ji turi dirbti ir slaugytoja, ir sesele, trumpiau tariant, turi atlikti visus darbus“, – skundėsi slaugytoja Lina.
Pastaruoju metu į Vokietiją, kur studijos neatsiejamos nuo darbo, viliojami rezidentai. Čia jiems mokamas apie 8 tūkst. litų atlyginimas. Gydytojai gali uždirbti dukart tiek.
„Dabar esu 6 kurso medicinos studentas ir nesu tikras, kad pateksiu į norimą rezidentūros vietą čia. Todėl domiuosi galimybėmis užsienyje. Ten geriau moka, bet minusas tas, kad reikia gerai mokėti kalbą“, – pasakojo studentas Vytautas.
Pasak organizatorių, per ankstesnes muges sutartis pasirašė keli šimtai specialistų.
Statistikos, kiek gydytojų iš Lietuvos realiai dirba užsienyje, kiek emigravusių nėra. Tačiau valdininkai skaičiuoja, kad nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išvyko tik 3 proc. sveikatos priežiūros specialistų.
G. Vitkauskas
Medikai užsienyje ieško mažesnių darbo krūvių ir didesnių atlyginimų
Airijoje dirbanti lietuvė gydytoja prabilo apie diskriminaciją
