Kodėl pavojinga?
„Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies – patys aktyviausi. Todėl šis mūsų organas greitai pavargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje patalpoje ar ilgo darbo kompiuteriu. Akims taip pat kenkia užterštas ir sausas oras, ryškus apšvietimas“, – pastebi „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė.
Daug laiko praleidžiantiems prie ekranų vaikams padidėja trumparegystės išsivystymo rizika. Tai vyksta todėl, kad žiūrint į kompiuterio ekraną akys pavargsta kur kas greičiau: ekrane kiekvienas simbolis nėra vientisas, o sudarytas iš mažyčių mirgančių taškelių.
Be to, intensyvus ir dažnas naudojimasis įrenginiais, kurių ekranas yra apšviestas mėlyna (dirbtine) šviesa, gali lemti ne tik akių paraudimą, perštėjimą, galvos skausmą, bet ir skatinti akių ligų vystymąsi (pavyzdžiui, amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, kataraktą, pigmentinį retinitą ir kt.)
Dėl šios priežasties vaikus iki dvejų metų rekomenduojama saugoti tiek nuo televizorių, tiek nuo kompiuterio ar išmaniųjų prietaisų ekranų. Mažyliams, sulaukusiems 2–5 metų, šis laikas turėtų būti ribojamas iki valandos per dieną.
Naudojimo higiena
Regos terapijos centro (JAV) optometrijos mokslų daktarės Kellye Knueppel pastebėjimu, labiausiai vaikų akims kenkia žiūrėjimas į ekraną iš labai arti: „Jeigu ketverių metų vaikui leidžiate naudotis išmaniuoju, įsitikinkite, kad atstumas tarp įrenginio ir jo akių yra maždaug toks, kaip nuo rankos kumščio, atremto į smakrą, iki alkūnės, t. y. ekrano.“
Vaikams, kurie naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, būtina lavinti funkcinę regą, juos įtraukiant į aktyvias veiklas, kurių metu žvilgsnis yra koncentruojamas į vieną objektą. „Tai gali būti tenisas, krepšinis, futbolas, lėkščiasvydis. Svarbu, kad veikla vaikui patiktų, teiktų džiaugsmą ir susidomėjimą, antraip jis neiškeis ekrano į žaidimą“, – pastebi K. Knueppel.
Ypač svarbu užtikrinti, kad einant miegoti bei likus kelioms valandoms iki miego visi įrenginiai būtų išjungti ar padėti į šalį. Žiūrėjimas į ryškiai apšviestą ekraną vėlų vakarą gali ne tik padidinti riziką susirgti akių ligomis, bet ir išbalansuoti miego ciklą, turėti įtakos vaiko psichinei sveikatai.
Pagalba akims
„Didžiausia pagalba akims – režimas ir visavertė mityba. Jeigu kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, tai grįžusiems po pamokų reikia pavalgyti ir eiti į lauką, bent valandą pabūti natūralioje šviesoje“, – sako I. Norkienė.
Sveikoms akims būtini vitaminai ir antioksidantai, iš kurių svarbiausi – vitaminas A, karotinas ir liuteinas. Liuteinas, kurio gausu raudonose daržovėse, kiaušinio trynyje ir grūduose, bei vitaminas C padeda reikšmingai sumažinti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Tad sezono metu būtina valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių ir uogų.
Normaliai akių funkcijai palaikyti taip pat svarbių vitaminų C ir E gausu spalvotose daržovėse, špinatų lapuose, mėlynėse, šilauogėse, juoduosiuose serbentuose, kiaušinio trynyje, riešutuose, liesoje mėsoje bei riebioje žuvyje.
„Žuvyje esančios Omega 3 riebiosios rūgštys palaiko akių drėgmę, o kartu ir sveiką odos būklę, širdies ir kraujagyslių sistemą, cholesterolio balansą. Deja, vaikai dažnai nemėgsta žuvies, tad tokiu atveju gali padėti citrinų ar apelsinų skonio žuvų taukai“, – pastebi vaistininkė.
Prevencija ir profilaktika
Tėvams, kurie įtaria, jog jų kūdikis ar vaikas turi regos sutrikimų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu nukrypimų nuo normos nėra, įprastai rega yra tikrinama vaikui sulaukus vienerių metų. Antrą kartą – sulaukus trejų, o trečią – šešerių.
Jei vaikui nustatoma kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas tris mėnesius. Įprastai pirmąkart kūdikio regėjimas tikrinamas, iki jam sukanka vieneri. Tačiau jei tėvams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti.
