Teisėsaugininkai linkę kratytis bylų, kuriose pacientai kaltina medikus dirbus aplaidžiai. Juk tokią kaltę pirmiausia turi pagrįsti aukštesnėse kėdėse sėdintys medikai, o sakoma, kad varnas varnui akies nekerta. Taigi tokios bylos „plaukioja“ po kelerius metus, jeigu kantrybės nepraranda ieškovai.
Nupjautos kojos istorija jau baigta
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad Igliaukos kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Mindaugas Pusvaškis (40 m.) liko luošas ne tik dėl per avariją patirtų traumų, bet ir dėl keleto Marijampolės ligoninės medikų kaltės. Šioje byloje, kuri nagrinėta nuo 2007-ųjų, dabar jau padėtas taškas.
2004 metų lapkričio 12-ąją ūkininkas Mindaugas padėjo kaimynui supjauti malkas. Po talkos vyrai išgėrė butelį degtinės, netrukus Mindaugas patraukė namo.
Kai iki namų tebuvo likę apie 30 metrų, Mindaugą netikėtai kliudė ir bloškė į asfaltą keliu iš paskos važiavęs automobilis...
Sužalotas Mindaugas pateko į Marijampolės ligoninę. Jis buvo patyręs daugybę skeveldrinių kojų kaulų lūžių, galvos ir krūtinės traumas, trauminį šoką. O kitos dienos popietę pacientui netikėtai buvo atlikta dešiniosios kojos amputacija (per šlaunį). Mat kelias valandas prieš tai, po gero pusdienio nuo avarijos, buvo konstatuota, kad Mindaugui nepagydomai sutrikusi tos kojos kraujotaka, nes per avariją buvo nutraukta pakinklio kraujagyslė.
Audito išvada: medikai padarė ne viską
Mindaugo artimieji po kojos amputacijos ligoninėje išgirdo kai kuriuos medikus kalbant, kad tokios operacijos galėta išvengti, jeigu po avarijos nelaimėlį pirmieji apžiūrėję medikai būtų teisingai įvertinę sužaloto vyro būklę – iškart aptikę visus sužalojimus. Dėl to savo ligonį jie tuokart išsigabeno gydyti į Vilnių.
Netrukus po to Mindaugo artimieji kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad būtų įvertintos galimos Marijampolės medikų padarytos klaidos.
Anot auditorių, lemtingąjį vakarą Marijampolės ligoninėje budėjęs ortopedas traumatologas Leonidas Juodis netinkamai atliko savo pareigas. Gydytojas nei vakare, pristačius sužalotąjį, nei kitos dienos ankstyvą rytą neįtarė ir nediagnozavo dešinės kojos pakinklio kraujagyslės sužalojimo (arterija buvo visiškai nutraukta). Šią traumą buvo galima aptikti per echoskopiją, tačiau L. Juodis šio tyrimo net neatliko. Be to, gydytojas nepasirūpino, kad pacientas būtų skubos tvarka nugabentas į Reanimacijos skyrių – šį pasiekė tik po pustrečios valandos. Jeigu tiksli diagnozė M. Pusvaškiui būtų buvusi laiku nustatyta, gavus angiochirurgo pagalbą, kaip teigiama audito specialistų išvadoje, didelė tikimybė, kad paciento koja būtų buvusi išsaugota.
Kritikos teko ir tą vakarą ligoninėje dirbusioms gydytojoms Romai Narbutaitienei ir Violetai Mačiūtienei.
Medikai nesutiko su išvadomis
Auditorių rimtų pastabų gavę medikai nebuvo linkę su jomis sutikti. Jie tikino padaręs viską, kas buvo įmanoma ligoninėje turimomis sąlygomis ir esant „tokiam pacientui“. Esą atvežtas M. Pusvaškis buvęs neblaivus (2,48 promilės alkoholio kraujyje), agresyvus, esą priešinęsis apžiūrai, keikęsis, spardęsis, todėl buvęs pririštas diržu prie mobiliųjų neštuvų. Jis buvęs neramus ir agresyvus dar greitosios pagalbos automobilyje.
Be to, anot gydytojo L. Juodžio, ligoninėje tuo metu buvo ir kitas sunkią traumą patyręs pacientas, daugiau ligonių. Šiam patyrusiam specialistui M. Pusvaškio kojos trauma neatrodė (tik matant ir apčiuopiant) panaši į tokią, kai būna nutraukta kraujagyslė. Gydytojas tikino, kad Marijampolės ligoninėje nebuvo galimybės atlikti pakinklio srities echoskopinį tyrimą. Tačiau audito komisijos išvadoje teigiama atvirkščiai: šioje ligoninėje, diagnostikos tarnyboje, buvo echoskopas, galintis įvertinti kraujotaką bei jos sutrikimus, dirbo du echoskopuotojai, kuriuos po įprastų darbo valandų tereikėjo išsikviesti iš namų dėl skubaus atvejo.
50 000 litų iš ligoninės „kišenės“
Kol M. Pusvaškis, aktyvus ūkininkas ir šeimos galva, po nelaimės mokėsi gyventi iš naujo (judėti tik sėdėdamas invalido vežimėlyje, vėliau – vaikščioti su kojos protezu), per teismus ėmė keliauti byla dėl medikų kaltės (prieš tai ji dar buvo nutraukta ir vėl atnaujinta).
Kojos netekęs ir dėl to aplaidumu medikus kaltinantis vyras ir jo šeima siekė prisiteisti iš medikų 1,2 mln. litų.
Byla kelerius metus nagrinėta keliuose teismuose, galiausiai – Lietuvos Aukščiausiajame. Šio teismo sprendimas – galutinis: M. Pusvaškiui Marijampolės ligoninė privalės sumokėti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Sprendime teigiama, kad ligoninėje nebuvo tinkamai organizuotas darbas, todėl atgabentam pacientui medikai neužtikrino kvalifikuotos medicininės pagalbos.
Protezai Tadukui – irgi dėl gydytojo kaltės
Nemenkas civilinis ieškinys artimiausiu metu gali būti pateiktas ir Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei. Dėl jo vilniečiai Daiva ir Vytautas Sajenkai dar svarsto.
Taip jie teigė po Klaipėdos apygardos teisme baigtos nagrinėti bylos, pripažinus, jog minėtos ligoninės Urologijos skyriaus tuometinis vedėjas Kastytis Gricius (70 m.) yra prisidėjęs prie Sajenkų sūnelio sunkios negalios – kaltas aplaidžiai atlikęs savo tarnybos pareigas.
Sutuoktiniai Sajenkai iki šiol su medikais (buvo kaltinama ir Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja pediatrė Dalia Kuzminskienė) bylinėjosi jau 4 metus.
Šeimos bėdos prasidėjo 2003-iaisiais, kai tuo metu pusantrų metų sūneliui Tadukui Vilniaus ligoninėje buvo atlikta nesudėtinga operacija.
Po operacijos šeima išvyko į Klaipėdą pas gimines. Netrukus ligoniukui staiga kilo sunkiai gijusios po operacijos likusios žaizdos komplikacijos – vaikas ėmė karščiuoti, vemti. Tėvai kreipėsi pagalbos į uostamiesčio greitąją pagalbą.
Ligoninėje Taduką ištiko koma. Iš jos vaikas atsigavo tik po 3 savaičių. Per šį laiką jo galūnėse įvyko pakitimų – dėl jų teko amputuoti abi kojytes iki blauzdų ir abiejų rankų pirštus.
Dabar Tadukas (8 m.) jau antrokas. Jis gali judėti tik su visų galūnių protezais. Neseniai berniukas, eidamas su protezais, pargriuvo ir susilaužė koją.
Kaltas, bet liks nenubaustas
Medicininio audito inspekcija vėliau nustatė, kad koma ir po jos kilusios komplikacijos Tadą ištiko dėl itin reto auksinio stafilokoko užkrato. Juo vaikas užsikrėtė Vilniaus ligoninėje atliekant operaciją. Anot Sajenkų, tuokart skyriuje, kur gulėjo Tadukas, buvo gydomas ir vienas vaikų namų auklėtinis, užsikrėtęs auksinio stafilokoko bakterijoms, tačiau mėginiai, galintys patvirtinti ar paneigti šią versiją, buvo sunaikinti.
Gydytojas K. Gricius savo kaltę dėl aplaidaus darbo neigia. Kelerius metus šiam medikui palankūs buvo ir trijų teismų sprendimai, vis jį išteisindavę.
Tačiau dabar Klaipėdos apygardos teismas, kuriam bylą nagrinėti iš naujo paskyrė Aukščiausiasis Teismas, gydytojo kaltės įžvelgė (minėta Klaipėdos greitosios pagalbos medikė, irgi kaltinta aplaidumu darbe, išteisinta).
Vis dėlto gydytojui K. Griciui teismo bausmė nepaskirta, nes šioje byloje jau suėjo senaties terminas, todėl ji nutraukta. Gydytojui už tarnybos pareigų neatlikimą grėsė laisvės atėmimas iki 2 metų.
O pradinukas Tadas ir toliau dažnai varsto ligoninių duris – dėl negalios jam iki šiol atlikta jau daugiau nei 10 operacijų: nuolat tekdavo trumpinti kojos bigės kaulą, nes, vaikštant su protezais, kildavo dideli skausmai. Ateityje berniuką irgi dar teks operuoti.
Tik faktai:
Marijampolės ligoninė jau yra mokėjusi savo pacientams už pripažintas medikų klaidas
2001-ųjų pabaigoje dėl šios įstaigos medikių kaltės buvo apdeginti naujagimiai broliukai Zdaniai
Teismai pripažino medikių kaltę dėl naujagimių traumų ir iš ligoninės priteisė 500 000 litų. Ligoninė atsiskaitė gavusi paskolą.
Irena Zubrickienė
