COVID-19 sparčiai plinta Kinijoje po to, kai praėjusią savaitę baigėsi trejus metus trukusios griežtos izoliavimo priemonės, o sveikatos priežiūros institucijos teigia, kad tikrojo protrūkio masto „neįmanoma“ nustatyti.
Infekcijų banga yra didžiausias iššūkis nepakankamai finansuojamai medicinos sistemai nuo 2020-ųjų pradžios, kai ligonines užplūdo kritinės būklės pacientai ir susirgo daug darbuotojų.
Pietvakariniame Čengdu mieste esantis medicinos koledžas pranešė, kad 23-ejų magistrantas mirė nuo širdies smūgio, kuris jį ištiko dieną anksčiau, kai jis pranešė, kad blogai jaučiasi po pamainos.
Vakarų Kinijos medicinos mokykla nesusiejo jo mirties su COVID-19 ar kitomis sveikatos problemomis.
Tačiau su šiuo įvykiu susijusi grotažymė platformoje „Weibo“, panašioje į „Twitter“, buvo perskaityta daugiau kaip 390 mln. kartų, o interneto vartotojai reikalavo paskelbti, kas lėmė vaikino mirtį.
Daugelis klausė, ar studentas, pavarde Chenas (Čenas), dirbo užsikrėtęs COVID-19 infekcija.
Tragedija sukėlė pyktį dėl gydytojų darbo sąlygų Kinijoje ir nuogąstavimus, kad medicinos sistema užlūš dėl milijonų neskiepytų vyresnio amžiaus pacientų.
Didėjant infekcijos protrūkiui, studentai vis dažniau siunčiami dirbti į klinikas, nes trūksta personalo.
Šios savaitės pradžioje šimtai Sičuano ir Dziangsi provincijų medicinos koledžų studentų protestavo dėl darbo užmokesčio ir, jų nuomone, nepakankamos apsaugos nuo viruso.
Vienas Nacionalinės sveikatos komisijos pareigūnas ketvirtadienį pasiūlė, kad vietos gydymo įstaigos galėtų vėl įdarbinti gydytojus, kurie per pastaruosius penkerius metus išėjo į pensiją, ir taip sumažinti darbuotojų trūkumą.
